Pradedu rūšiuoti atliekas. Ką turiu žinoti?

Be kategorijos

Lietuvoje vis daugiau žmonių pradeda rūšiuoti atliekas. Galbūt apie tai galvojate ir jūs, ar netgi turite atskirą šiukšliadėžę įvairioms pakuotėms bei kitoms antrinėms žaliavoms? Išties, rūšiuoti yra visai paprasta, jeigu žinote kelias pagrindines taisykles ir principus. Ši veikla gali tapti prasmingu visos šeimos užsiėmimu, kuris leis taupyti atliekų išvežimui išleidžiamus pinigus ir tuo pat metu saugoti mus supančią aplinką.

Perdirbti galima beveik viską

Iš visų buityje susidarančių atliekų, net 70 proc. galima surūšiuoti ir perdirbti, vadinasi, galima sutaupyti ir atliekų išvežimo išlaidų. Rūšiuojant, perdirbimui netinkamų atliekų lieka mažai, todėl komunalines atliekas galima išvežti rečiau arba sumažinti konteinerių kiekį ar jų talpą. Svarbiausia, kad už geltonų, mėlynų ir žalių konteinerių ištuštinimą gyventojams mokėti nieko nereikia. Be to,  jais gali naudotis visi – ne tik kaimynystėje gyvenantys žmonės.

Pradėjus rūšiuoti, pirmiausiai reiktų išsiaiškinti, kur šalia namų yra artimiausi rūšiavimui skirti konteineriai. Tokių konteinerių yra pakankamai ne tik didesniuose miestuose, bet ir mažuose miesteliuose, todėl tikrai surasite jų aikštelę kažkur netoliese (jie visi yra sužymėti tinklalapyje rusiuojam.lt). Antra, lieka tik įsidėmėti, kokias atliekas į juos galima mesti ir kokių ne – ši informacija yra pateikta ant kiekvieno konteinerio.

Atliekos turi būti švarios

Tarp dažniausiai buityje pasitaikančių plastiko atliekų yra įvairių gėrimų buteliai, polietileno maišeliai, pakuotės nuo majonezo, jogurto, indų ploviklio, taip pat ir „tetrapakai“. Į plastiko konteinerį dažniausiai reikia mesti metalo atliekas – foliją, skardines, indus. Labai svarbu, kad pakuotės būtų švarios – be maisto, tepalų ar dažų likučių.

Popieriaus perdirbėjams tinka visas įprastas popierius – laikraščiai, žurnalai, kartonas, skrajutės, tačiau netinka tapetai, popieriniai rankšluosčiai. Svarbiausia, kad popierius būtų be maisto, tepalų likučių ir sausas – šlapias popierius gali užteršti kitas atliekas ir jos taps nebetinkamos perdirbti. Į stiklo konteinerį negalima mesti porceliano, keramikos, veidrodžių, automobilių stiklų ir ypač – lempų.

Tačiau yra ir tokių atliekų, kurių negalima nei rūšiuoti, nei mest į konteinerį. Tai ypač gamtai pavojingos atliekos – energiją taupančios lemputės ir dieninės lempos, buitinės chemijos gaminiai, dažai, baterijos, akumuliatoriai, tepalai, elektronika, aukšto slėgio flakonai, seni vaistai. Šiuos daiktus reikia nuvežti į savivaldybėse esančias didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles, lempas, galvaninius elementus  priima jų prekybos vietose, o senus vaistus galima atiduoti vaistinėse.

Pradėk nuo poros šiukšliadėžių

Kaip rodo rūšiuojančių žmonių praktika, nebūtina iš karto namuose turėti atskiras šiukšliadėžes plastikui, popieriui, stiklui ir dar komunalinėms atliekoms, juo labiau kad dažnai tokiam kiekiui šiukšliadėžių namuose nepakanka vietos. Išties, perdirbamoms atliekoms pakanka vienos šiukšliadėžės. Į rūšiavimo konteinerius jas vis tiek reikia sumesti po vieną, todėl išskirstyti namuose nėra būtina. Beje, laikraščius ir kartoną patogu kaupti atskirai, pakuojant juos į ryšulius ir vėliau priduoti ar išsikviesti jų surinkėjus.

Antram gyvenimui prikelti galima ne tik popierių, plastiką ar stiklą. Į sąvartynus keliauja ir nemažai maisto atliekų. Šias atliekas taip pat galima panaudoti, jas kompostuojant. Įsirengus nesudėtingą kompostavimo dėžę, galima pasigaminti vertingų ir natūralių trąšų daržui ar gėlėms. Šiam kompostui tinka beveik visos maisto, sodo bei daržo atliekos, išskyrus mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus, riebalus ir naminių gyvūnų išmatas bei kraiką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *