Šiauliečių šeimos – labiau finansiškai apsaugotos nei kitų regionų gyventojai

Be kategorijos

49 proc. Šiaulių regiono šeimų teigia esančios finansiškai neapsaugotos, tačiau tai yra vienas mažiausių rodiklių Lietuvoje. Apibendrintais duomenimis, savo šeimas finansiškai neapsaugotomis įvardino 53 proc. mūsų šalies gyventojų, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus reikšmingą dalį pajamų, neprireiktų mažiau nei dešimtadaliui šeimų. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta sutuoktinį ar partnerį turinčių Lietuvos gyventojų apklausa.

Tik 6 proc. Šiaulių apskrities gyventojų nurodė, kad nutikus skaudžiai nelaimei, jų šeimai neprireiktų papildomų lėšų, nes pakaktų gaunamų pajamų. Visi kiti turėtų pasitelkti papildomus finansinius šaltinius – 31 proc. šiauliečių teigė turintys santaupų, 28 proc. parduotų turtą, pavyzdžiui, automobilį, dalį žemės, būsto, akcijas, o 18 proc. šio regiono šeimų naudotųsi gyvybės draudimo išmokomis. „Įdomu tai, kad Šiaulių apskritis aplenkė Vilnių, nors vidutinis darbo užmokestis sostinėje yra didesnis. Tai parodo, kad auganti finansinė apsauga nebūtinai yra susijusi su didesnėmis pajamomis. Veikiau ją lemia gebėjimas sistemingai kaupti finansinį rezervą arba pasirūpinti draudimo apsauga, kuri užtikrintų skubią finansinę pagalbą ištikus nelaimei“, –tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.

Tyrimas rodo, kad labiausiai finansiškai apsaugotos yra Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės apskrityse gyvenančios šeimos, o neapsaugotos – Tauragės, Utenos, Telšių ir Alytaus regionuose. „Apskritai, mažesniuose miestuose situacija yra prastesnė – čia 57 proc. šeimų teigia esančios finansiškai neapsaugotos. Didžiuosiuose miestuose šis skaičius kiek mažesnis – vidurkis siekia 48 procentus“, – sako M. Jusius.

Tyrimas parodė, kad santaupų trūkumas – tai pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos šeimos yra finansiškai neapsaugotos. Šalia taip pat rikiuojasi ir kiti faktoriai – nedarbas, mažesnis darbo užmokestis, turto, kurį galima būtų parduoti nelaimės atveju, neturėjimas. „Panašu, kad dalis žmonių savo arba ne savo noru gyvena šia diena – staiga ištikti nelaimės jie neturėtų nei santaupų, nei turto, kurį pardavę galėtų kurį laiką pragyventi. Dėl tokios situacijos daug šeimų nesijaučia saugiai, tačiau alternatyvius finansinės apsaugos sprendimus kol kas atrado tik nedidelė dalis gyventojų“, – sako „Swedbank Life Insurance“ vadovas.

23 proc. Šiaulių apskrityje gyvenančių šeimų teigė, kad nelaimės atveju būtų priverstos skolintis, jeigu staiga netektų reikšmingos dalies pajamų. „Šiauliečių situacija, lyginant šalies mastu, nėra kritiška. Apžvelgę bendrus rezultatus, matome, kad mažesniuose miestuose skolintis būtų priverstos net 44 proc. šeimų. Tai išties nerimą keliantis skaičius, nes prisiimdamos papildomus finansinius įsipareigojimus tokios šeimos taptų dar labiau pažeidžiamos, – pažymi „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas. – Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose tokių šeimų mažiau. Čia žmonės turi daugiau finansinių šaltinių, kuriais galėtų pasinaudoti nelaimės atveju, taip pat ir plačiau naudojasi gyvybės draudimo suteikiama apsauga“.

Tyrimas atskleidžia, kad gyvybės draudimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių šeimos jaučiasi finansiškai apsaugotos. „Penktadalis didžiųjų miestų gyventojų atsakė turintys gyvybės draudimo sutartis, kurių suteikiama apsauga galėtų naudotis nelaimės atveju, o tai yra trigubai daugiau nei mažesniuose miestuose, – sako M. Jusius. – Tačiau gyvybės draudimas būtų ypač naudingas mažesnių miestų gyventojams, kurie uždirba kuklesnes pajamas. Pavyzdžiui, skiriant gyvybės draudimui mažiau nei 30 Lt per mėnesį, šeima gali užsitikrinti 26 tūkstančių litų finansinę apsaugą – tokią išmoką ji gautų nelaimės atveju. Jeigu šeima tokią sumą norėtų sukaupti savarankiškai, turėtų taupyti 5 metus ir atsidėti po 435 litus per mėnesį. Toli gražu ne visos šeimos Lietuvoje yra pajėgios skirti dalį pajamų „juodai dienai“, tad draudimo sutartis tampa išsigelbėjimu“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *