Pradžia » Archyvai pagal kategorijas » Rajone
Pristatytas 2015 m. savivaldybės biudžetas

Pristatytas 2015 m. savivaldybės biudžetas

Sausio 26 d. vyko bendras Biudžeto ir investicijų komiteto posėdis, per kurį pristatytas 2015 m. rajono savivaldybės biudžeto projektas. Posėdžiui pirmininkavo Rimantas Motuzas.

Pajamos didės

2015 m. biudžeto projektas suformuotas eurais. Administracijos direktorės Irenos Sirusienės teigimu, bendras 2015 m. biudžetas yra 24,7 mln. eurų, tai 558 tūkst. eurų daugiau nei praėjusiais metais. Esą pajamos didėja dėl savivaldybių išlaidų didėjimo ir papildomai priskirtų funkcijų.

2015 m. mokinio krepšelio lėšų rajono savivaldybei skirta 6 mln. eurų, šiais metais lėšų mažiau dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus rajone. 93 proc. šios sumos atiteks ugdymo įstaigoms, likę 7 proc. bus skirstomi pagal rajono Tarybos patvirtintą tvarką.

Finansų skyriaus vedėja Vida Sinkevičienė informavo, kad pateiktame biudžeto projekte atlyginimams lėšų skirta apie 10,5 mėnesiams, ūkinėms išlaidoms dešimčiai mėn., o socialinėms įstaigoms tik 6,5 mėn. Esą sutaupytas lėšas, neišmokėtas tam, kam nereikia, bus galima skirti socialinėms įstaigoms.

Kontrolės komiteto pirmininkas Gipoldas Karklelis domėjosi, ar įstaigos teisingai suskaičiavo visas būsimas išlaidas.

– Praėjusiais metais per Kontrolės komiteto posėdį, kai pradėjome šią problemą nagrinėti, tai kaltų, kaip ir neliko. Įstaigos pateikė, kažkas nesužiūrėjo… Buvo pažadėta, kad formuojant 2015 m. biudžetą, bus tikrai patikrinta. Norėtųsi, kad konkrečiai matytųsi specialisto vardas, pavardė ir būtų aišku, kas „neša“ atsakomybę už pateiktų skaičių teisingumą, – pasisakė G. Karklelis.

Šiais metais planuojama imti 428,8 tūkst. eurų paskolą investiciniams projektams finansuoti. V. Sinkevičienės teigimu, kol kas Valstybės investicijų programos lėšos (VIP) gautos tik iš Sveikatos ministerijos. Esą, kol baigsis metai, dar galima tikėtis papildomų lėšų iš kitų ministerijų, maždaug apie 580 tūkst. eurų.

– Biudžetas dar papilnės, bus gautos papildomos lėšos vietinės reikšmės keliams tvarkyti, pradiniame biudžete to nėra, – informavo V. Sinkevičienė.

Didės pedagogų ir kultūros darbuotojų atlyginimai

Finansų skyriaus vedėjos V. Sinkevičienės teigimu, 2015 m. savivaldybės biudžeto projekte siūlomos lėšos kai kurioms įstaigoms, palyginti su pernai metais, yra padidintos. VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centro“ turizmo programai numatoma skirti 50 tūkst. eurų. Smulkųjį verslą siūloma paremti 23,170 tūkst. eurų, lyginant su pernai metais, 3 tūkst. eurų daugiau. VšĮ „Kelmės turizmo ir verslo informacijos centrui“ skiriamos lėšos padidintos iki 26 tūkst. eurų. Smulkiųjų ūkininkų rėmimo programos lėšos šiemet padidintos daugiau nei 8 tūkst. eurų,  iš viso 24 481 euras. I. Sirusienė prakalbo apie didėsiančias išlaidas 2015 metais. 197 tūkst. eurų bus skiriama socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms, išlaidos taip pat didės dėl socialinių pašalpų ir kompensacijų apvalinimo bazinio dydžio. Kultūros darbuotojai nuo liepos mėnesio sulauks užmokeščio padidinimo, tam planuojama skirti – 121 tūkst. eurų, numatoma kelti ir minimalią algą iki 300 eurų, tam bus skiriami 63 tūkst. eurų. I. Sirusienės teigimu, iš viso išlaidos savivaldybei atsieis apie 427,265 tūkst. eurų.

– Noriu priminti, kad prisidėjo 5 etatai „Kūlverstuko“ lopšelyje-darželyje, kurie iš mūsų dar pareikalauja 35 tūkst. eurų, taip pat nauji etatai Vijurkuose, Liolių socialinės globos namuose ir paskolų bei palūkanų grąžinimas, – vardijo I. Sirusienė ir priminė, kad praėjusių metų likutis – 158,4 tūkst. eurų.

Susirinkime dalyvavęs Stasys Lekšas domėjosi dėl žadėto 10 proc. priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir auklėtojų atlyginimų didinimo. Kelmės rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos V. Sinkevičienės teigimu, šis pedagogų darbo užmokesčio padidinimas yra įskaičiuotas į mokinio krepšelio lėšas. S. Lekšas kalbėjo ir dėl didėsiančių šilumos kainų, tačiau V. Sinkevičienės teigimu, formuojant 2015 m. biudžetą, šilumos kainų padidėjimas nebuvo numatytas.

Neseniai atnaujintas stogas vėl reikalauja remonto

Diskusijų sukėlė ir siūlymas iš biudžeto sporto klubams bei kitoms išlaidoms skirti 37,651  tūkst. eurų. Pasak Vygando Každailio, ši suma nesikeičia jau daug metų, o sportą reikia skatinti. Mero pavaduotojas Kęstutis Bilius nesutiko su V. Každailiu teigdamas, kad praėjusiais metais minėta suma padidinta beveik 6 tūkst. eurų. R. Motuzas siūlė šį klausimą iki kito biudžeto svarstymo dar kartą apgalvoti ir pateikti naujų minčių, jam pritarė ir S. Lekšas, siūlydamas administracijai paieškoti sportui daugiau lėšų.

Daugiau nei 14 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto numatoma skirti Tytuvėnų kultūros centro ir bibliotekos pastato statybai.

Kražių kolegijos stogo keitimui planuojama atseikėti 48,100 tūkst. eurų. Nors prieš dešimtmetį vykę kolegijos stogo dengimo darbai kainavo 1,030 mln. litų, tačiau šį ir vėl reikia tvarkyti. G. Karklelis domėjosi, ar Kražių kolegijos stogą savivaldybė tvarkys savo lėšomis, ar kas nors prisidės. Anot mero Vaclovo Andrulio, sutarta, kad prie stogo remonto prisidės ne tik savivaldybė. Esą gamintojas tieks čerpes, rangovas VĮ „Lietuvos paminklai“ nemokamai atliks darbus ir parengs projektą. G. Karklelis negailėjo kritikos ir teigė, kad toks sprendimas gana keistas. V. Andrulis teigė, kad bylinėtasi ilgą laiką, garantinis laikas seniai pasibaigęs, todėl visa našta sukrauta ant savivaldybės. Tai esą geriausia, ką buvo įmanoma pasiekti per užsitęsusias derybas. I. Sirusienės teigimu, galvota keisti tik dalį stogo, tačiau čerpių gamintojai patarė, kad gražiau atrodys, jei bus keičiamos visos čerpės. Administracijos vadovės teigimu, geresnio varianto negalėjo būti.

Sigita Maziliauskienė

Tęsinį skaitykite laikraštyje.

Ar administracijos vadovė sulauks tarnybinio  patikrinimo?

Sausio 19 d. vykusio Kelmės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdžio darbotvarkę sudarė 5 klausimai. Keletas jų aptarti trumpai ir nesulaukė didesnio susidomėjimo, tačiau pasitaikė ir nemažai diskusijų bei svarstymų sukėlusių klausimų.

Atliktas auditas parodė daug neatitikimų

Kontrolės komiteto pirmininkas Gipoldas Karklelis posėdį pradėjo pristatydamas ir aptardamas Kontrolės komiteto 2014 m. veiklos ataskaitą, kurioje išvardinti nuveikti darbai.
G. Karklelio teigimu, visi suplanuoti darbai atlikti. Trumpai aptarta ir Kontrolės komiteto 2015 m. pirmojo ketvirčio veiklos programa.
Kontrolės ir audito tarnybos 2014 m. veiklos ataskaitą pristatė savivaldybės kontrolierė Daiva Bružienė.
– Auditų metu biudžeto ir lėšų valdymas buvo vertinamas teisėtumo, teisingumo ir ekonomiškumo požiūriais ir tarptautinio audito standartais. Savarankiškai parengėme audito programas, procedūras. Privalome būti politiškai neutralūs, subjektyvūs ir nešališki. Stengiamės, kad kiek-vienas auditas būtų pagrįstas faktiniais įrodymais, o išvados atspindėtų pagrindines problemas, – kalbėjo D. Bružienė.
– Mano paruoštoje Kontrolės audito tarnybos 2014 m. veiklos ataskaitoje pateiktos pagrindinės tarnybos veiklos kryptys, organizavimas ir mastas. Apžvelgti svarbiausi praėjusių metų darbai, auditų rezultatai, rekomendacijų įgyvendinimas ir gautos išvados pateiktos savivaldybės tarybai, – pasakojo kontrolierė ir teigė, kad 2014 m. auditas buvo suplanuotas taip, kad būtų įgyvendinti iškelti uždaviniai.
– 2014 m. užbaigti 2013 m. pradėti auditai: dėl Kelmės rajono savivaldybės 2013 m. biužeto vykdymo ataskaitų neišnaudojimo, savivaldybės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio ir 2013 m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir valstybės patikėjimo teise valdomų valstybės turto ataskaitų, – vardijo D. Bružienė.
Auditas atliktas įvairiose biudžetinėse įstaigose, iš viso 15-oje įstaigų. Šiais metais numatoma baigti 2014 m. pradėtus auditus. Šiemet pilnos apimties finansinio teisėtumo auditui atrinkti: Kelmės rajono savivaldybės administracija, Vijurkų vaikų globos namai, Kražių gimnazija, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla, Pakražančio seniūnija, VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų apskaita ir panaudojimas.

– Matome šeimininkiško požiūro stoką tiek valdant savivaldybės turtą, tiek leidžiant mokesčių mokėtojų pinigus, – kalbėjo D. Bružienė.
Posėdžio pirmininkas G. Kark-lelis klausė pranešėjos, kurį darbą įvardytų pačiu sėkmingiausiu ir atnešusiu daugiausiai naudos. Pasak D. Bružienės, daug netikėtumų atnešė Liolių socialinės globos namai.
– Manau, kad šios įstaigos auditas buvo veiksmingas, gal dar ankstoka vertinti, bet nustatytų neatitikimų buvo daug, – į klausimą atsakė D. Bružienė.

Savivaldybės administracija neįgyvendino 6 rekomendacijų

Pranešėja D. Bružienė pristatė dar vieną klausimą dėl Kontrolės ir audito tarnybos 2014 m. rekomendacijų įgyvendinimo. Kontrolierės pasakojimu, praėjusiais metais įstaigoms pateiktos 127 rekomendacijos ir siūlymai, tačiau audituojami subjektai įgyvendino tik apie 120 rekomendacijų.
– Tai įrodo, kad vis dar daroma grubių pažeidimų. Įstaigų vadovai įsipareigojo vykdyti rekomendacijas. Didžioji dalis yra įgyvendintų, tačiau problemų turime su savivaldybės administracija, kuri neįvykdė kai kurių rekomendacijų, – pasakojo
D. Bružienė. Iš dalies neįgyvendinta ir Liolių socialinės globos namų rekomendacija. Esą problemų su kitomis biudžetinėmis įstaigomis, pavaldžiomis savivaldybės administracijai, daugiau nėra.
Savivaldybės administracija iš viso neįvykdė 6 rekomendacijų, nors pasirašė, kad įgyvendins, juolab kad atlikimo terminas taip pat yra pasibaigęs. Komiteto pirmininko G. Karklelio teigimu, administracijos vadovai padarė grubų teisės aktų pažeidimą, nes neįgyvendino to, ką pažadėjo.
– Grubus teisės aktų pažeidimas yra tada, kai pažeidžiamas konkretus teisės aktas. Ne visada Kontrolės ir audito tarnyba, teikdama rekomendacijas, vadovaujasi griežtais teisės aktais. Dėl visų neįgyvendintų rekomendacijų esame rašę raštus, dabar paaiškinti dėl visų tikrai negalėčiau, – aiškinosi administracijos direktorė Irena Sirusienė ir pareiškė nematanti jokių pažeidimų.
Vykusio posėdžio pirmininkas G. Karklelis teigė manantis, kad rajono meras, turėdamas medžiagą apie neįgyvendintus darbus, turėtų imtis priemonių, kurios numatytos Vietos savivaldos įstatyme.
– Faktas tas, kad audito rekomendacijos nėra įgyvendinamos, mes kiekvienais metais tą labai akcentuojame. Manyčiau, kad tokiu atveju, dabar jau esant ofialiai rašytinei informacijai, kad kažkoks darbas nėra atliktas, reikėtų išsiaiškinti, ar nėra padarytas tarnybinis nusižengimas, – kalbėjo G. Karklelis.
Rajono savivaldybės mero Vaclovo Andrulio teigimu, tiek audituojamos įstaigos vadovui, tiek administracijos vadovui pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, ar pateikta rekomendacija įgyvendinama, ir tik tada po ja pasirašyti. Esą taip būtų išvengiama panašių nesusipratimų.
Kontrolės komiteto narys Stasys Lekšas siūlė sudaryti komisiją, kuri atliktų administracijos direktoriaus tarnybinį patikrinimą. Petras Račkauskas siūlė neskubėti, pirmiausiai sulaukti atsakymo, kodėl rekomendacijos neįgyvendintos ir tik tada priimti sprendimą. I. Sirusienės neskubėjo teisti ir meras V. Andrulis, siūlydamas jokių komisijų nesudarinėti, o sulaukti direktorės paaiškinimo.
– Jeigu rekomendacijos yra pasirašytos, tai vadinasi įstaiga įsipareigoja jas įvykdyti. Negalima po ilgo laiko pradėti svarstyti, ar ta rekomendacija yra gera, jeigu taip elgsimės ateityje, tai eisime į teisinį nihilizmą, – kalbėjo G. Karklelis ir pritarė S. Lekšo siūlymui dėl tarnybinio administracijos vadovo patikrinimo. Kontrolierė D. Bružienė atsakydama į I. Sirusienės bandymą pasiaiškinti, pareiškė, kad šioji kalba tai, ką nori girdėti, o ne tai, kaip yra iš tikrųjų.
Nutarta prie šio klausimo grįžti per kitą posėdį, kai bus pateikti atsakymai, kodėl minėtos rekomendacijos neįvykdytos.

Dalis lėšų panaudota ne pagal paskirtį

Trumpai aptartas klausimas ir dėl Liolių socialinės globos namuose atliekamų statybos darbų. G. Karklelio teigimu, planuota pateikti galutinę informaciją, tačiau praėjusią savaitę gauta dar papildomos medžiagos. Posėdžio pirmininkas kvietė vasario mėnesį sudaryti darbinį posėdį ir bendrai apžiūrėti visą turimą medžiagą.
– Taryba lėšas skyrė paprastosioms išlaidoms ir paprastajam remontui. Dalis pinigų yra panaudota ilgalaikiam turtui įsigyti, rekonstrukcijos darbams. Tai galima daryti pirminę išvadą, kad lėšos panaudotos ne pagal paskirtį, – kalbėjo G. Karklelis ir prašė administracijos vadovų pateikti medžiagą, kurioje būtų nurodyta, kam buvo skirti pinigai ir kam jie panaudoti.

Sigita Maziliauskienė

Skaityti toliau …
Paaiškėjo kandidatai į rinkimus

2015 m. kovo 1 d. sulauksime savivaldybių tarybų rinkimų, o savivaldybės merai pirmąkart Lietuvoje bus renkami tiesiogiai.

Neseniai Vyriausioje rinkimų komisijoje partijos ir rinkimų komitetai užregistravo ne tik rinkimų dalyvių sąrašus, bet ir kandidatus į merus.

Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų į Tarybos narius sąrašus pateikė šešios Kelmės rajone veikiančios partijos, iškėlusios savo atstovą dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose. Daugiausiai kandidatų į savivaldybės tarybos narius pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, abi po 50 kandidatų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, į Kelmės rajono savivaldybės mero postą pretenduoja 6 kandidatai: Vaclovas Andrulis, Kęstutis Bilius, Vincas Metrikis, Juozas Rimkus, Algirdas Sakalauskas ir Egidijus Ūksas.

Dabartinis rajono meras Vaclovas Andrulis – išsituokęs, jis nurodo turintis mokslinio agronomo specialybę ir mokantis rusų bei vokiečių kalbas. V. Andrulį iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija.

Rajono mero pavaduotojo pareigas einantis Kęstutis Bilius priklauso Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, vyras turi geografijos ir fizinio lavinimo pedagogo specialybę ir nurodo mokantis rusų bei anglų kalbas.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Metrikis turi kūno kultūros mokytojo specialybę, priklauso partijai „Tvarka ir teisingumas“, pomėgiai – sportas, knygos, žvejyba, užsienio kalba – rusų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatu į mero postą iškėlė Juozą Rimkų, šiuo metu einantį rajono Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pareigas. J. Rimkus nurodo turintis agronomo specialybę, moka anglų ir rusų kalbas, pomėgiai – istorija, geneologija.

Dar vienas pretendentas į merus – Algirdas Sakalauskas, jį iškėlė Darbo partija. A. Sakalauskas nurodo nebaigęs elektronikos techniko specialybės, moka rusų ir lenkų kalbas, pomėgiai: šokiai, kelionės, sportas, aviacija.

Šeštasis kandidatas į rajono vadovus – istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas Egidijus Ūksas. Jį iškėlė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. E. Ūksas vienintelis iš visų šešių pretendentų, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį. Moka anglų ir rusų kalbas, pomėgiai – knygų skaitymas, žvejyba.

 

Parengta pagal vrk.lt

Skaityti toliau …
Nemoki už šiukšles – negausi makaronų

Sausio 13-ąją rajono tarybos salėje vykusiame seniūnų susirinkime aptarti aktualūs klausimai, kai kurie iš jų sukėlė daug diskusijų.

Planuojama naikinti lengvatas

Nuo 2015 m. sausio 1 d. vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administruoja Kelmės rajono savivaldybės administracija. Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Savickaitė prašė seniūnų patikslinti gyventojų adresus, kuriais bus siunčiami vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai. Esą yra daug pavardžių tuo pačiu adresu, todėl nebeaišku, kuriam žmogui reikia siųsti minėtus pranešimus.

Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Parnarauskienės teigimu, anksčiau Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ŠRATC) rinkliavą iš gyventojų rinko tik apie 60 proc. Tai esą dėl to, kad ŠRATC nebuvo užsisakęs duomenų apie gyventojus iš Registrų centro, pagal ką buvo suvesti duomenys, neaišku.

– Programuotojams, kurie baigia mums įdiegti programą, pateikėme registro duomenis, tuo pačiu jie pasiėmė ir iš ŠRATC. Sakau tą užtikrintai, nes turime konkrečių faktų, – pareiškė R. Parnarauskienė ir prašė seniūnų pagalbos.

Per susirinkimą kalbėta ir apie asmenis, nemokančius rinkliavos už šiukšles. R. Parnarauskienės teigimu, savivaldybė atliekų tvarkymo administravimą perima be skolų, o skolas iš ankstesnių metų sieks išieškoti pats ŠRATC.

– Žmonės už šiukšles nemoka ir yra skolingi po tūkstantį, bet makaronų ateina pasiimti pirmi. Tai drįstu pasakyti, kad makaronų nebus tiems, kurie nemoka už šiukšles, – piktinosi Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė. R. Parnarauskienės teigimu, ŠRATC per metus pasižada iš skolininkų išieškoti 300 tūkst. Lt. Esą tai turėtų motyvuoti gyventojus grąžinti visas skolas.

Valdančiųjų nuomonės išsiskyrė dėl asmenų, atleistų nuo atliekų surinkimo mokesčio.

– Kai pradėta vykdyti šiukšlių išvežimo tvarka ir dalinti konteineriai, iš viso per tarybos posėdžius nuo 2007 m. iki 2012 m. pabaigos atleista daugiau nei 2200 asmenų. Per vienus metus už atleidimą neįplaukė 96 tūkst. Lt, – skaičius pateikė R. Parnarauskienė ir teigė, kad gyventojai nuo rinkliavos buvo atleidinėjami masiškai, kartais net ištisais kaimais ir neribotam laikui.

– Matyt tai buvo daroma todėl, kad nebuvo atvežti konteineriai, – kalbėjo Turto valdymo skyriaus specialistė, siūlydama visus buvusius tarybos sprendimus ir lengvatas naikinti bei priimti naują tvarką. Esą tuomet gyventojams būtų siuntinėjami pranešimai, iš naujo renkami prašymai ir tik tada svarstoma, kam lengvatas suteikti, o kam ne. Tačiau valdančiųjų nuomonės išsiskyrė. Administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Metrikis teigė nesuprantantis, kokiu pagrindu būtų masiškai naikinamos lengvatos, esą turi būti atsižvelgiama ir į gyventojų interesus.

Sigita Maziliauskienė

Tęsinį skaitykite laikraštyje.

Skaityti toliau …
J. Šalkauskas: „Geras fotografas neturi užmigti ant laurų“

„Žmogus, kurį Lietuva geriau pažįsta iš balso, nei iš veido“ – taip neretai pristatomas radijo diktorius, ilgametis spaudos apžvalgininkas, renginių vedėjas, Kalėdų Senelis keliautojas ir fotografas Juozas Šalkauskas. Mes kalbėdami apie šį žmogų turime pridėti ir dar vieną epitetą – Kelmės žentas. Jau keletą savaičių mūsų laikraštyje turėjote galimybę skaityti iš mūsų miesto kilusios Irenos Šalkauskienės pasakojimus, apie įspūdžių kupiną jų šeimos kelionę į Kiniją. Šiandien atėjo metas pakalbinti ir Juozą Šalkauską, šiuo metu besiruošiantį fotografijų parodų atidarymui Kelmėje.

Sausio 23 d. pavakarę į Kelmės krašto muziejų atskubėję fotografijos meno, kelionių ir paties autoriaus gerbėjai galės išvysti dvi ekspozicijas: įspūdžius iš kelionės po Japoniją pristatys paroda „Sakūrų paunksmėje“, o rašytojai ir poetai iš „Poezijos pavasarių“ įamžinti nuotraukų rinkinyje „Mūzos palytėti”.

– Daugiau nei keturis dešimtmečius dirbote radijo diktoriumi, iki šiol vedate įvairius renginius. Kaip šiame kontekste galima įvardinti fotografiją: darbas ar pomėgis?

– Tikriausiai tai pomėgis, kartais persipinantis su darbu ar kita mano veikla. Kurį laiką dirbau „Eltos“ fotokronikos vadovu, todėl tada fotografija buvo tiesiogiai susijusi su mano darbu.

– Kaip susidomėjote fotografija? Kuo ji Jums pasirodė žavi?

– Susidomėjau dar vaikystėje. Vaikams, ypač gyvenantiems provincijoje, tais laikais nebuvo didelio pasirinkimo kuo užsiimti po pamokų. Fotografija žavi dėl dviejų dalykų. Pirmiausia ja galima užfiksuoti tai, kas yra svarbu, o antra – ji gali būti viena iš meno rūšių, leidžianti nuolatos tobulinti savo įgūdžius šioje srityje ir siekti geresnių rezultatų.

– Apkeliavote daug šalių. Tikriausiai visos išvykos liko įamžintos fotografijose. Ar dažnai vėl „pakeliaujate“ žvelgdamas į nuotraukas?

– Iš tikrųjų stengiuosi įamžinti tai, ką kelionėse pamatau įdomaus. Dėl laiko stokos negaliu vėl tiek „pakeliauti“ po nuotraukas, kiek norėčiau.

Kalbino Monika Žukauskaitė

Tęsinį skaitykite laikraštyje.

Skaityti toliau …
Projektas „Vaikų svajonės“

2014 m. projektas „Vaikų svajonės“ Kelmės rajone buvo vykdomas jau antrą kartą, kad kuo daugiau 2–14 metų vaikų, gyvenančių sudėtingomis socialinėmis sąlygomis, gautų kalėdinių dovanų, apie kurias svajoja. Projektą vykdė Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, koordinavo vyriausioji specialistė Virginija Čerkauskienė. Prie vaikų svajonių įgyvendinimo savanoriškais pagrindais prisidėjo projekto partneriai Kelmės rajono socialinių paslaugų tarnybos socialiniai darbuotojai, Lietuvos samariečių bendrijos Kelmė skyriaus vaikų dienos centro darbuotojai. Su šių įstaigų socialinių darbuotojų pagalba nuo spalio vidurio iki šv. Kalėdų interneto puslapyje www.vaikusvajones.lt buvo paskelbtos vaikų iš socialinės rizikos šeimų kalėdinės svajonės. Taip buvo sudaryta galimybė vaikų svajonėms būti išgirstoms ir pastebėtoms, o geraširdžiams ir socialiai atsakingiems žmonėms –  įgyvendinti vaikų norus. Asmenys, išsirinkę vaiko svajonę ir palikę savo kontaktus, galėjo ją išpildyti dviem būdais: dovaną vaikui įteikti asmeniškai arba perduoti per socialinį darbuotoją. 2013 metais svajones buvo galima išpildyti ir dar vienu būdu – pervedant pinigus į nurodytą sąskaitą. 2014 metais šio būdo buvo atsisakyta, siekiant paskatinti žmones būti aktyvesnius ir patiems asmeniškai įteikti išsvajotas dovanas laukiančiam vaikui.

Tautiečių, gyvenančių Lietuvoje, ir užsienio lietuvių gerumas išties stebinantis. Vaikų kalėdines svajones pildė lietuviai, gyvenantys Vokietijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Danijoje, Amerikoje. Kai kurie asmenys, išsirinkę įgyvendinti vaiko svajonę, papildomai pridėdavo rūbų, batų, įvairių higienos priemonių, saldumynų. Kai kurie geraširdžiai asmeniškai įteikdami kalėdinę dovaną vaikui ir pamatę, kokiomis sudėtingomis gyvenimo sąlygomis vaikas gyvena, šiuos vaikus bei jų broliukus ir sesutes vežėsi į parduotuves nupirkti rūbų, avalynės ir kitų reikalingų daiktų. Įmonės taip pat skyrė papildomų dovanų ir kitų šeimų vaikams. Tai rodo, kad visi akcijos dalyviai kalėdines dovanas siuntė vaikams lydimi nuoširdumo ir nesavanaudiškumo.

Mūsų bendras darbas ir pastangos lėmė, kad šiais metais Lietuvoje buvo įgyvendinta 10 tūkstančių socialinės rizikos šeimose augančių vaikų svajonių. Kelmės rajone buvo surinktos ir išpildytos 232 sudėtingomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų kalėdinės svajonės. Praėjusiais metais buvo išpildytos 204 svajonės.

Šiais metais projekto „Vaikų svajonės“ iniciatoriai žmonių suaukotą 2% paramą ketina panaudoti vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, talentui ir gabumams puoselėti, o pinigines lėšas – vieno ar kelių gabių vaikų paskatinimui siekti aukštumų. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pasitaręs su seniūnijose dirbančiais socialiniais darbuotojais, pasiūlė vieną gabų ir talentingą vaiką finansinei paramai gauti. Nuoširdžiai tikimės, kad šis vaikas sulauks finansinės pagalbos.

Visų vaikų, projekto „Vaikų svajonės“ įgyvendintojų vardu nuoširdžiai sakome ačiū įstaigoms, įmonėms, pavieniams asmenims už kalėdines dovanas. Socialiniams darbuotojams dėkojame už paaukotą laiką ir energiją, padedant įgyvendinti vaikų svajones. Jūs visi šiais metais padovanojote džiaugsmą ne tik savo artimiesiems, bet ir tiems, kurie nuoširdžiai tiki Kalėdų stebuklu. Visiems dėkojame, kad pildote vaikų svajones ir savo dėmesiu praskaidrinate nelengvą jų kasdienybę.

 

Vaiko teisių apsaugos skyrius

Skaityti toliau …
„Vaikystėje susiformavęs bibliotekos vaizdinys nepakito iki šiol“

Besibaigiant metams daugelis įstaigų skaičiavo darbo rezultatus, apibendrino metų veiklą. Kai kurie nepamiršo įvertinti ir stropiausiai dirbusių. Graži tradicija gyvuoja tarp rajono bibliotekininkų – kasmet renkamas „Metų bibliotekininkas“. Nors dažniausiai nominacija atitenka daug profesinės patirties sukaupusiems, nemažą darbo stažą turintiems specialistams, šiais metais „Metų bibliotekininkės“ vardas suteiktas vienai iš jauniausių rajono bibliotekininkių – Mildai Nekrašei. Kiekvienas apdovanojimas yra malonus ir tampa paskata dirbti dar daugiau ir geriau. Tad ne tik apie nuveiktus, bet ir apie planuojamus darbus klausėme nominantės, buvo smalsu sužinoti, koks jausmas apėmė tapus „Metų bibliotekininke“?

– Be abejo, labai džiaugiuosi šiuo įvertinimu. 2014-ieji buvo išties produktyvūs, kupini iššūkių ir neišbandytų veiklų. Smagu, kad su kolegų pagalba buvo įgyvendinta daugybė sumanymų ir kad jie neliko nepastebėti.

Ar vaikystėje mėgote skaityti knygas/lankėtės bibliotekoje? Jei taip, kokia ji Jums atrodo dabar palyginus su tuometine?

Skaityti mėgau visuomet, tik galbūt ne tai, ko iš manęs buvo tikimasi. Vaikystėje buvau pamišusi dėl fantastinės, siaubo literatūros, o štai mokyklinėse programose numatytas knygas sunkiai prisiversdavau paimti į rankas. Nors labai uolia ir pavyzdinga skaitytoja nebuvau, tačiau bibliotekoje lankydavausi nuo mažų dienų. Ji mane pakerėdavo jaukumu, ramybe, knygų šnaresiu… Vaikiškoje vaizduotėje tai buvo ypatinga ir paslaptinga vieta. Nepaisant daugybės naujovių, moderniųjų technologijų ir keleto darbo metų, šis vaikystėje susiformavęs bibliotekos vaizdinys nepakito iki šiol.

Yra manančių, kad bibliotekininkai nieko nedirba, tik skaito knygas. Bet ar iš tiesų lieka laiko atsiversti knygą ,,dėl savęs“? O gal laisvu laiku net nebesinori žiūrėti į knygų pusę?

Labai gaila, kad vis dar egzistuoja tam tikri stereotipai apie bibliotekininkų išvaizdą ar elgesį, tarp jų ir ,,tik knygas skaitančio“ bibliotekininko vaizdinys. Vis dėlto, tokios mintys turėtų būti įsišaknijusios bibliotekoje nesilankančių ir kultūriniu gyvenimu nesidominčių asmenų mąstysenoje. Juk skelbimų lentos, laikraščiai, naujienų portalai nuolat mirga nuo kvietimų ar straipsnių apie bibliotekoje vykstančius renginius, vykdomus projektus ir pan. veiklas. Negaliu kalbėti už visus bibliotekininkus, tačiau man įprastinės darbo valandos pralekia greičiau nei norėtųsi, o pradėtų sumanymų realizavimą kartais tenka perkelti į namus. Taigi, darbo metu laiko knygų skaitymui tikrai nelieka. Na, o kalbant apie laisvalaikį, gerai knygai laiko rasti visuomet įmanoma.

– Kiek žinau, studijavote mokslus, nesusijusius su bibliotekininkyste. Kaip nutiko, kad dirbate būtent šį darbą?

– Vytauto Didžiojo universitete esu baigusi Istorijos bakalauro ir Lietuvos istorijos magistro studijas. Paskutiniais studijų metais pradėjau ieškoti su mano specialybe susijusio darbo. Taip atsidūriau Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, kur pagrindinės mano pareigos buvo tiesiogiai susijusios su kraštotyrine veikla. Drauge turėjau puikią galimybę susipažinti su darbo bibliotekoje subtilybėmis. Vėliau, atsiradus galimybei, įsidarbinau Žemaitės viešojoje bibliotekoje. Iš esmės darbas nėra visiškai nutolęs nuo mano specialybės, kadangi biblioteka ieško, kaupia ir saugo su mūsų krašto istorija susijusią informaciją, vykdo įvairią kraštotyrinę veiklą.

Kalbino Monika Žukauskaitė

Tęsinį skaitykite laikraštyje “Kelmiškiams”.

Skaityti toliau …
Politikų vaidyba ir „pasiklydę“ dokumentai

Gruodžio mėnesį vykusiame rajono tarybos posėdyje netilo diskusijos dėl rajonui svarbių ir aktualių klausimų. Vienas iš jų – valiutos keitimas.

Pranešėja Irena Sirusienė kalbėjo apie dalininkų susirinkimą VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“, per kurį  turėjo būti nustatomi įvairių paslaugų įkainiai eurais.

– Piligrimų centras siūlo šiek tiek padidinti esamus įkainius, tada gražiai „sugula“ eurais. Pavyzdžiui, gido paslauga lietuvių kalba grupei iki 20 žmonių – 34,52 Lt, o buvo 30 Lt. Dabar bus lygiai 10 eurų, – pasakojo I. Sirusienė.

Tarybos nariai domėjosi, ar padidinus įkainius, nebus nusižengta euro įvedimo LR įstatymui. Tarybos narys Zenonas Mačernius pasisakė už sprendimo priėmimą. Pasak jo, tai nėra šilumos ar kitos panašios paslaugos, kiekvieno piliečio pasirinkimas – rinktis ar nesirinkti paslaugas, kurias siūlo piligrimų centras.

– Ar mažesnis, ar didesnis padidinimas euro įvedimo laikotarpiu – ryškus įstatymo pažeidimas. Padidinti piligrimų centro paslaugų įkainius turėjote šiek tiek anksčiau. Versle už tai griežtai baudžiama. Jums teisė apsispręsti, o paskui žiūrėsime, kaip kas, – pasakojo Vyriausybės atstovas Jonas Novogreckis. Meras Vaclovas Andrulis klausė juristų, kodėl šie teigę, kad tokiu sprendimu nėra pažeidžiamas joks įstatymas, nors, kaip pasirodo, yra. Nepasitenkinimą juristų darbu išsakė ir Gipoldas Karklelis, administracijos direktorei siūlydamas atlikti tarnybinį patikrinimą. Po ilgų diskusijų visgi nuspręsta paslaugų kainų nedidinti ir į eurus konvertuoti esamus įkainius.

Vieningai nutarta nepriimti sprendimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ šilumos kainų dedamųjų nustatymo. Kaip vėliau paaiškėjo, sprendimas nubalsuoti „prieš“ – tebuvo valdančiosios daugumos vaidyba prieš artėjančius rinkimus.

Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Užmiškis pristatydamas sprendimą susirinkusiesiems priminė, kad klausimas aptartas komitetuose ir nė viename iš jų nesulaukė pritarimo.

– Analizuodami pateiktą bendrovės projektą, pastebėjome neaiškumų dėl nurodyto realizuoto šilumos kiekio, kuris turi daugiausiai įtakos šilumos kainos didėjimui, – teigė M. Užmiškis. Savivaldybės administracija raštiškai kreipėsi į minėtą bendrovę, tikėdamasi sulaukti papildomos informacijos ir paaiškinimo, tačiau jokio atsakymo esą nesulaukė.

– „Litesko“ nedavė atsakymo, kaip nustatytas šilumos kiekio neatitikimas, bendrovė neduoda kai kurių kitų duomenų, todėl noriu specialisto paklausti, kaip jūs skaičiuojate, kai jums neduodami reikalingi duomenys, o komitetams pateikiate jau paruoštą medžiagą, – kalbėjo G. Karklelis. Tarybos narys kritikavo ir savivaldybės administracijos bendradarbiavimą su „Litesko“ bei siūlė pasvarstyti dėl sutarties nutraukimo. Pranešėjo M. Užmiškio teigimu, bendrovė teikė projektą ir kartu visą reikalingą medžiagą, tačiau analizuojant rasta neaiškumų. O atsakymas esą dar nėra gautas dėl nepasibaigusio termino.

– Visa gauta informacija ir mano pastebėjimai bus atiduoti komisijai. Ieškosime galimybių, kaip pateiktame projekte sumažinti dedamųjų ir šilumos kainą, – žadėjo M. Užmiškis ir susirinkusiems priminė, kad sutartis su „Litesko“ yra pratęsta iki 2030 m., todėl teigė negalintis komentuoti klausimo dėl sutarties nutraukimo.

Romas Docius kreipėsi į salėje sėdėjusią UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ direktorę Lilitą Žukauskienę ir pageidavo gauti 2014 m. išklotinę, kurioje būtų nurodyta, kiek per mėnesį pagaminama megavatvalandžių ir kiek sumokama už biokurą. Vyro teigimu, tuomet tiek specialistams, tiek tarybos nariams būtų aiškiau ir paprasčiau atsakyti į visus rūpimus klausimus.

Borisas Markulis taip pat turėjo paruošęs keletą klausimų L. Žukauskienei.

– Sutarties pratęsimas buvo inicijuotas, nes „Litesko“ žadėjo atlikti nemažų investicijų, ypač daug vilčių mums suteikė investicija į ekonomaizerį. Taigi, koks jaučiamas efektas  ir kaip šis ekonomaizeris veikia? – klausė B. Markulis.

Direktorė patikino, kad žadėtos investicijos bus, esą šiuo metu vyksta pirkimo konkursai, o savivaldybė jau kurį laiką buvo informuojama dėl esamos padėties.

– Tokia situacija susidarė dėl gautos LIFE paramos, buvo sudaryta sąlyga, kad šildymo katilus pirks pats LIFE, o darbus – įmonė. LIFE nepavykus nupirkti katilų per dvejus metus, šie darbai užsitęsė. Ir labai gaila, kad mes to ekonomaizerio šiandien neturime. Tikimės, kad pirkimo konkursai įvyks ir laukiame rangovų pasiūlymų, kurie mums pastatys katilus ir ekonomaizerį, – teisinosi L. Žukauskienė.

Pasak Vygando Každailio, nafta ir dujos atpigo, todėl nesuprantama, kodėl minėta bendrovė didina kainas. Direktorės teigimu, skaičiuojamas praėjęs laikotarpis. Esą V. Každailio minėtas kainų mažėjimas gali turėti įtakos tik kitam kainų perskaičiavimo laikotarpiui.

  1. Markulio teigimu, bendrovės nesugebėjimas investuoti tampa savivaldybės ir vartotojų galvos skausmu. Šioms mintims pritarė ir R. Docius.

– Jeigu pagal planą „Litesko“ būtų investavusi į ekonomaizerį, nors ir būtų įtraukę į kainą, viskas būtų šiandien atsipirkę, nes kaina būtų sumažėjusi 20–30 proc. Neklaidinkite tarybos narių. Laiku nepastatėte – tai sutarties nesilaikymas, – pareiškė R. Docius.

  1. Karklelio teigimu, savivaldybės administracijoje vyrauja netvarka ir ji demonstruoja visišką bejėgiškumą.

– Kadencijos pradžioje dar galiojo sutartis su konsultantais, siūliau ją pratęsti, bet valdančioji dauguma sakė, kad jų nereikia, nes savivaldybės administracija pati sugebės bendrauti su „Litesko“. Kas dabar yra po 4 metų jūsų pačių darbo? Analizuoti kainas, nesvarbu, kad išmanome, bet būti lygiaverčiais su „Litesko“, be rimtų konsultantų pagalbos, mes nesugebame,  – kalbėjo G. Karklelis ir teigė, kad visi tie, kurie balsavo prieš konsultantus, dabar privalantys prisiimti politinę atsakomybę. Šio tarybos nario manymu, toks neatsakingas elgesys lems tai, kad rajono žmonės gaus didesnes sąskaitas. Pasirodo, valdančioji dauguma nesiėmė jokių veiksmų, kad kaina būtų sumažinta.

– Dabar taryba nubalsuos „prieš“, bet toks balsavimas nieko nedarant – tik didžiulė vaidyba. Gana skėsčioti rankomis ir laikas pradėti dirbti, – piktinosi ir mokė G. Karklelis.

Apie netvarką savivaldybėje kalba ne tik G. Karklelis. Tai byloja ir faktas, kad čia dingsta dokumentai. Pasirodo, kad „Litesko“ atsakymą visgi buvo atsiuntusi, tačiau šis sugebėjo savivaldybėje „pasiklysti“.

Sigita Maziliauskienė

Skaityti toliau …
Mieli skaitytojai,

Neblėstančioj tyloj sustingo girios,

Apsupo žvaigždės Grįžulo Ratus,

Ir lieknos pušys, eglės apšarmotos,

Palydi tolstančius senus metus..

 

Laimingų Jums Naujųjų 2015-ųjų Metų, mieli „Kelmiškiams“ skaitytojai!

Tegul jie atneša ramybę namams, sveikatą žmonėms, supratimą šeimoms ir meilę vieni kitiems.

 

Skaityti toliau …
Ar gydytojai visada padeda?

Į redakciją  atskubėjusi jauna moteris vos pajėgė tramdyti ašaras. Pirmąją gruodžio savaitę jos mamą ištiko insultas ir, lyg to dar būtų maža, netrukus prisidėjo širdies smūgis. Rasa (pavardė redakcijai žinoma) neįprastą mamos būklę pastebėjo net kalbėdama telefonu. Užsienyje gyvenančią moterį nustebino, jog jos motina kalba keistai, nerišliai, sunkiai susigaudo.

–  Tuoj skambinau sesei ir klausiau, kas yra? Gal mama girta? – teiravausi tada sesers, bet ji patikino, kad mama alkoholio tikrai nevartojo, o neaiškią kalbą lemia prasta mamos savijauta, –  pokalbį prisimena pašnekovė.

Istorija prasidėjo tada, kai blogai pasijutusi Rasos mama buvo pristatyta į VšĮ „Kelmės ligoninė“ Priėmimo skubios pagalbos skyrių. Pašnekovė pasakojo, kad mama turėjo jaustis tikrai prastai, nes būdama darboholikė, į menkesnius negalavimus tiesiog numodavo ranka ir pas medikus nebėgiodavo. Blogai pasijutusią moterį tą rytą priėmimo skyriuje pasitiko gydytoja R. Čepulienė. Nustačiusi širdies ritmo sutrikimus, medikė paskyrė šiam negalavimui gydyti reikiamas procedūras, o po jų pacientei pasiūlė grįžti pas šeimos gydytoją, kuri būklę stebėtų toliau. Rasos teigimu, jos mama taip ir padarė. Tačiau šeimos gydytoja N. Buivydienė pasiūliusi tik pailsėti, pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru.

Visgi „kvėpavimas grynu oru“ netapo išsigelbėjimu ir jau patys šeimynykščiai pastebėjo, kad moters sveikata prastėja, tad vėl kreipėsi į gydymo įstaigą. Tą kartą išgirdo rimtą diagnozę – insultas. Pacientė tolesniam gydymui buvo išgabenta į Šiaulius, kur kelias paras praleido reanimacijoje.

– Išgirdusi apie mamos ligą, į Lietuvą parskridau ir aš. Šiauliuose gydytojai mūsų klausė, kur tiek laiko buvome ir kodėl nesikreipėme į medikus. Jie galvojo, kad mes nevežėme mamos į ligoninę ir todėl jai buvo pavėluotai suteikta pagalba, – pasakojo moteris ir stebėjosi, jog skubios pagalbos skyriuje nesugebėjo nustatyti ligos, kurios simptomus raginamas pažinti kiekvienas žmogus, kad savo artimuosius laiku pristatytų medikams.

Paprašyta pakomentuoti situaciją, VšĮ „Kelmės ligoninė“ direktorė Benina Petrošiutė iš pradžių sakė, kad tokia pacientė pas juos nebuvo pristatyta, vėliau paaiškino, kad be raštiško sutikimo negali teikti informacijos apie paciento būklę. Bet teiravomės ne apie dabar jau visai kitoje ligoninėje gydomos moters būklę, o apie gydytojos atliktą darbą. Tokią informaciją, kai pati viską išsiaiškins, ligoninės vadovė prižadėjo suteikti moters dukroms.

Pasak redakcijoje viešėjusios Rasos, mamos būklė išlieka sunki, tačiau Šiaulių medikai deda visas pastangas ir jų dėka jau pavyko palikti reanimacijos palatą.

– Tik mama, dėl pavėluotos reakcijos į insultą, tikriausiai jau niekada nebebus tokia, kokia buvo. Ji paprasta moteris, užaugino keturis vaikus, bet tai nereiškia, kad į tokius žmones galima žiūrėti atmestinai. Nesinori, visko palikti tyliai, kad bent kitiems žmonėms netektų patirti to paties, – sakė jauna moteris.

Monika Žukauskaitė

Skaityti toliau …
Puslapis 1 of 110123Kitas ›Paskutinis »