Pradžia » Archyvai pagal kategorijas » Rajone
Gatvės muzikos diena – be  jaunimo

Gatvės muzikos diena – be jaunimo

Praėjusį šeštadienį daugelis Lietuvos miestų skendo muzikoje. Čia vyko jau dešimtoji Gatvės muzikos diena (GMD). Deja, Kelmėje rengtas GMD minėjimas didesnio dėmesio nesulaukė. Koncertuoti į Atgimimo aikštę atėjo vos keletas bendruomenių kolektyvų, tiesa, ne savo iniciatyva, o Kelmės kultūros centro darbuotojų prašymu.

GMD – dainininko Andriaus Mamontovo iniciatyva nuo 2007 metų organizuojamas renginys, kuomet į miesto gatves, skverus ir kiemus išeina muzikuojantys žmonės. Kelmėje GMD minima nuo 2008 metų. Ankstesniais metais ši šventė sutraukdavo nemažą būrį jaunimo, tačiau šiemet jų – nė kvapo.
Anksčiau akcentuota, kad GMD Kelmėje – išskirtinai jaunimo šventė. Mieste veikia meno mokykla, kur dainuoti, groti ir šokti mokomi daugybė vaikų, tačiau šventėje nebuvo nė vieno jų pasirodymo. Neatvyko ir anksčiau per GMD grodavę gimnazistai. Nejau Kelmėje nebeliko muzikuojančio jaunimo?
GMD Kelmėje koordinatorės Angelės Jovaišaitės teigimu, norinčiųjų dalyvauti išvis nebuvo.
– Reklamos netrūko, mieste kabėjo plakatai, skelbimas buvo ir kultūros centro tinklalapyje. Organizuojame nebe pirmus metus, tačiau visuomet turime prašyti, kad žmonės dalyvautų. Nėra tokio laisvo požiūrio, kad ateinu ir muzikuoju bet kur. Jie įsivaizduoja, kad čia privalomas koncertas, taip išeina, kad mes turime jų prašyti, savo iniciatyvos visiškai nerodo, – apgailestavo
A. Jovaišaitė. Šiemet GMD šventėje nepasirodė ir linijinių šokių kolektyvas, nes tuo metu šoko Radviliškyje.
A. Jovaišaitė pabrėžė, kad GMD – nieko neįpareigojanti šventė, joje gali dainuoti ir groti visai ne muzikantai, esą tuo ji ir skiriasi nuo visų kitų koncertų.
Nebuvo taip, kad šiųmetėje GMD nebūtų dalyvaujančių. Į Atgimimo aikštę susirinko keletas miesto bendruomenių kolektyvų. Tiesa, juos reikėjo paraginti dalyvauti. Kolektyvų atliekamų dainų klausėsi artimieji ir vyresnio amžiaus žiūrovai.
– Juk nebūtinai reikia ateiti prie kultūros centro, galima koncertuoti ir prie gimnazijos. Manau, kad trūksta laisvo mąstymo ir požiūrio į muziką, į grojimą gat-
vėje, – apie nepasirodžiusį jaunimą kalbėjo renginio koordinatorė A. Jovaišaitė.

Atnaujinama nesaugi perėja

Kelmiškiai vienoje iš miesto perėjų galės jaustis saugiau. Praėjusią savaitę Vytauto Didžiojo gatvėje pradėti perėjos modernizavimo darbai.
Kad ši perėja ne iš saugiųjų, patvirtina čia įvykstantys eismo įvykiai. Sausio pabaigoje blaivus vyras kliudė ir sužalojo šia perėja ėjusią garbaus amžiaus moterį, laimei, nukentėjusioji atsipirko tik kojos lūžiu.

VĮ Kelmės kelių tarnybos viršininkas Raimondas Stupuras teigė negalintis komentuoti vykdomų darbų.  Šio projekto užsakovas yra Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, o VĮ „Šiaulių regiono keliai“ vykdo subrangovo funkciją.
– Yra kitas generalinis rangovas, kuris pabaigs darbus taip, kaip numatyta projekte. Aš viso projekto neturiu, todėl būtų sunku ką nors komentuoti, – teigė
R. Stupuras.
VĮ Kelmės kelių tarnybos viršininkas įsitikinęs, kad dėl įrengtos salelės susiaurėjusi važiuojamoji kelio dalis padės pėsčiųjų saugumui.
– Padaugės vertikalaus ženklinimo, atsiras papildomų perėjos ženklų, ji labiau išsiskirs, – tikino R. Stupuras. Jau įrengtas kryptinis pėsčiųjų perėjos apšvietimas, papildomai padėsiantis vairuotojams pamatyti einančius žmones. Visa tai, pasak viršininko, tik padidins kelmiškių saugumą.
R. Stupuras teigė neturintis projekto, todėl negalintis įvardinti, kas dar perėjoje bus įrenginėjama ir kada darbai bus baigti.
– Manau, kad perėja centre turėtų būti baigta birželio pabaigoje, šiomis dienomis bus baigiama įrenginėti salelė, – teigė viršininkas.
Kad eismas keliuose būtų saugesnis, planuojama kelyje Nr. 157 (Kelmė–Tytuvėnai) įrengti antislydiminę dangą, ji turėtų atsirasti šalia pėsčiųjų perėjos. Taip pat miesto pašonėje esančią sankryžą (link Liolių ir Tytuvėnų) planuojama rekonstruoti į žiedinę.

Skaityti toliau …
Prasidėjo parduoto ar atiduoto tiesiogiai vartoti pieno (pieno produktų) deklaravimas

Pieno gamintojai, parduodantys pieną ir (arba) pieno produktus (pvz., turguose, kaimynams ir kt.) tiesiogiai vartoti žmonių maistui ir (arba) gyvuliams šerti, įskaitant pieno ir (arba) pieno produktų atidavimą šioms reikmėms, privalo turėti užpildytą Tiesioginio pieno (pieno produktų) pardavimo žurnalą ir pateikti Pieno gamybos ir realizavimo metinę deklaraciją  už 2015–2016 metų apskaitos laikotarpį iki 2016 m. birželio 6 d.
Gamintojas, turintis galimybę naudotis elektronine bankininkyste, gali jungtis prie Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) internetinėje svetainėje www.vic.lt ir pats užpildyti deklaracijos elektroninę formą ir patvirtinti, o neturintys galimybės ar nenorintys naudotis elektronine bankininkyste,  iki 2016 m. birželio 6 d. dėl deklaracijos įvedimo į PAIS gali kreiptis į Kelmės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiąją specialistę Joaną Miliauskienę (tel. (8 427) 61 142, 3 kabinetas, Žemaitės g. 23, Kelmė).

 Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius
Užs. Nr.  S-0199

Skaityti toliau …
Kelmiškiai iškrito iš  geriausių mokyklų šimtuko

Žurnalas „Reitingai“ šį mėnesį pristatė geriausių universitetų ir mokyklų reitingą. Septynios mūsų rajono ugdymo įstaigos šiemet išsirikiavo nuo 125 iki 328 vietos, nors pernai jos užėmė vietas nuo 90 iki 339. Šių metų reitinge geriausiai iš rajono mokyklų pasirodė Tytuvėnų gimnazija, užėmusi 125 vietą.

Vertinimo metodika nekito

Sudarant 2016 m. reitingą (pagal 2015 m. pasiekimus), apžvelgtos 402 šalies mokyklos. Mūsų rajone reitinguotos 6 gimnazijos ir viena pagrindinė mokykla. Reitingas sudarytas atsižvelgiant į abiturientų valstybinio brandos egzamino balų vidurkius, kiek kiekvienos mokyklos moksleivių įstojo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas, vertinta ir tai, kiek mokinių konkretų brandos egzaminą išlaikė šimtukais, taip pat atsižvelgta, kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienį.

Geriausia mokykla Kelmės rajone – Tytuvėnų gimnazija

Bendroje geriausių mokyklų reitingo lentelėje Tytuvėnų gimnazija pateko į 125 vietą, tiesa, palyginti su praėjusiais metais, gimnazija nusileido per 35 vietas. Pernai ji buvo atsidūrusi 90 vietoje.
Iš viso valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE) šioje gimnazijoje laikė 35 moksleiviai, 9 abiturientai įstojo į Lietuvos universitetus pirmu pageidavimu, 11 – į valstybės finansuojamas vietas. Šioje mokykloje aukščiausias anglų kalbos egzamino vidurkis – 62,7 balai, o mažiausias – chemijos egzamino vidurkis (38,5). Abiturientų, laikiusių valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą, vidurkis – 47,5 balai. Šis vidurkis kur kas mažesnis, nei pirmą vietą lentelėje užėmusio Klaipėdos licėjaus rezultatas, kurio vidurkis siekia net 75,8 balų. Valstybinio matematikos brandos egzamino vidurkis Tytuvėnų gimnazijoje labai panašus į lietuvių – 47,2 balai.

Nepanoro mokytis užsienyje

130 vietą reitinge užėmė Kelmės J. Graičiūno gimnazija, ji šiemet nukrito žemyn per 38 vietas. Pernai ši gimnazija buvo 92 vietoje. Čia VBE laikė 124 abiturientai, pirmu pageidavimu į universitetus įstojo 39 jaunuoliai, o į valstybės finansuojamas vietas – 45. Tarp J. Graičiūno gimnaziją 2015 m. baigusių abiturientų nėra išvykusių mokytis į užsienio aukštąsias mokyklas, tiesa, šiemet nė vienas abiturientas iš reitinguotų rajono gimnazijų neišvyko mokytis į užsienį. Žemiausias egzamino vidurkis
J. Graičiūno gimnazijoje – lietuvių kalbos (38,3 balai), o aukščiausias – anglų kalbos (62,5 balai).

Pakilo per 201 vietą

2016 m. mokyklų reitinge Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija, palyginti su praėjusiais metais, šoktelėjo net į 192 vietą, pernai užėmė tik 393. Aukščiausias egzaminų vidurkis šioje ugdymo įstaigoje taip pat anglų kalbos – 62,8 balai, o žemiausias – chemijos (34 balai).
Nežymiai į lentelės viršų pakilo Kražių gimnazija, šiemet ji – 237 vietoje, 2015 m. buvo 254.
Paskutinė šių metų reitingo lentelėje iš rajono ugdymo įstaigų dar pernai vidurine buvusi Vaiguvos Vlado Šimkaus mokykla. Šių metų reitinge Vaiguvos
V. Šimkaus mokykla – 328 vietoje, palyginti su praėjusiais metais, ši įstaiga krito žemyn per 19 vietų. Čia, kaip ir kitose Kelmės rajono mokyklose, aukščiausias – anglų kalbos egzamino vidurkis (56,57 balai).

Grįžtama į beraščių laikus

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, skirtumai tarp įvairių šalies savivaldybių rezultatų vis auga. Esą susidaro įspūdis, kad vienos savivaldybės su savo mokyklomis žingsniuoja į priekį, o kitos – atgal, kažkur į XIX amžių, į beraščių laikus.
2016 m. savivaldybių reitinge į lentelės priekį išsiveržė didieji šalies miestai, o Kelmės r. atsidūrė ties viduriuku – 37 vietoje tarp 60 savivaldybių. Šiemet į priekį Kelmės r. šoktelėjo per 5 vietas, nes pernai buvo 42 vietoje. Šiųmetis mūsų rajono visų VBE įvertinimo vidurkis – 38,79 balai. Kelmės rajoną lenkia kaimyniniai Raseinių, Radviliškio, Tauragės ir Telšių rajonai.

Tarp šalies progimnazijų – septinti

Progimnazijų reitingo lentelės viršuje – Šiaulių Salduvės progimnazija, o Kelmės „Kražantės“ progimnazija iš pernai užimtos 10 vietos šiemet šoktelėjo į 7. Iš viso reitinguotos 89 šalies progimnazijos.

Dalį pagrindinių mokyklų reikia gelbėti

Leidinys „Reitingai“ pirmą kartą šiais metais sudarė pagrindinių mokyklų reitingą, jų šalyje – 400. Kaip žurnale rašo redaktorius G. Sarafinas, jei tėvai žinotų, koks žemas kai kurių Lietuvos pagrindinių mokyklų lygis, į tokias tikriausiai nebeleistų savo vaikų. Esą net ketvirtadalį Lietuvos pagrindinių mokyklų jau šiandien reikia gelbėti, nes kokybės požiūriu jos skęsta.
Mokyklos buvo reitinguojamos remiantis dešimtokų matematikos ir lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatais. Leidinio redaktoriaus teigimu, šie rezultatai kelia tamsių minčių. Žurnale išsamiau apžvelgiamos ne geriausios mokyklos, bet blogiausios. Džiugu, kad tarp jų nėra Kelmės rajono pagrindinių mokyklų.
Geriausius rajone lietuvių kalbos ir matematikos PUPP rezultatus 2015 m. pasiekė Liolių pagrindinė mokykla, bendras vidurkis – 6,11, Elvyravos pagr. mokyklos vidurkis – 6,09, Maironių – 5,835, Mockaičių – 5,5, Vaiguvos V. Šimkaus – 4,94, „Aukuro“ – 4,77. Geriausias šalies PUPP vidurkis – Šalčininkų r. Butrimonių pagr. mokyklos (8,75), o prasčiausi, nesiekantys net 3 balų – Pasvalio, Pakruojo ir Šilutės r. mokyklos.

Universitetų reitingai

„Reitinguose“ rašoma, kad stojantiesiems ir jų tėvams svarbu žinoti, jog per pastaruosius metus stabiliai pirmose vietose laikosi šeši universitetai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Tarp privačių universitetų trys stabilios mokyklos yra šios: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, LCC Tarptautinis universitetas ir Europos humanitarinis universitetas.                       ▄

Skaityti toliau …
KONKURSAS Į LAISVĄ DARBO VIETĄ

Kelmės rajono savivaldybė skelbia konkursą Šaukėnų kultūros ir amatų centro direktoriaus pareigoms eiti.

Išsamesnė informacija skelbiama Kelmės rajono savivaldybės interneto svetainėje adresu www.kelme.lt.

 

Savivaldybės meras Vaclovas Andrulis
Užs. Nr. S-0195

Skaityti toliau …
Etikos sargai nusprendė: Renata Sakalauskienė nesuvaldė interesų konflikto

Šiandien Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Renata Sakalauskienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. R. Sakalauskienė nenusišalino nuo savivaldybės vykdyto dviejų tarnybinių automobilių nuomos konkurso, kurį laimėjo jos vyro darbovietė „UAB Transalda“.

VTEK nuomone, sutuoktinio tarnyba R. Sakalauskienei yra neabejotinai svarbi asmeniškai. Todėl tai, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos vykdytame viešajame pirkime dalyvavo tarnautojos sutuoktinio darbovietė, yra pakankamas pagrindas konstatuoti R. Sakalauskienei iškilusią interesų konflikto situaciją. Šiuo atveju tarnautoja privalėjo pareikšti nusišalinimą savo tiesioginiam vadovui ir nepasirašyti viešojo pirkimo paraiškos. Tačiau to ji nepadarė, taigi nevykdė pareigos vengti interesų konflikto. VTEK neturi duomenų, patvirtinančių, jog tarnautoja nenusišalino dėl kokių nors objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.

Siekdamas išvengti tarnyboje iškilusios interesų konflikto grėsmės, asmuo privalo veikti aktyviai ir nedelsdamas vykdyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nurodytas nusišalinimo procedūras. VTEK sprendimus tikrinančių administracinių teismų teigimu, pažeidimui konstatuoti pakanka fakto, jog asmuo nevykdė formalių įstatymo reikalavimų.

            VTEK inf.

Skaityti toliau …
R. Biržinytės premijos laureatė: „Svarbiausia ne premija, bet tai, kad kažkas mane pastebėjo“

Žemaitės viešojoje bibliotekoje praėjusią savaitę įteikta jau 20-oji Reginos Biržinytės premija. Šiemet ji atiteko literatei Jadvygai Tautkevičiūtei-Šimkienei už eilėraščių knygą „Saulėtekio žiedlapis“.

Į kasmetę Poezijos pavasarėlio šventę susirinko gausus būrys rajono literatų. Renginio vedėja bibliotekos direktorė Rita Grišienė papasakojo, kaip keitėsi Kelmės rajono literatūrinis gyvenimas. Prisiminti visi premijos laimėtojai nuo 1997 m., skaitytos jų kūrinių ištraukos.
Pirmoji R. Biržinytės premijos laureatė – Amelija Miltenienė. iš viso šia premija paskatinti jau 17 literatų, Vladas Kalvaitis, Stasys Ramanauskas ir Teresė Rimulaitytė – šią premiją pelnė dukart.
Šiemet dėl premijos varžėsi Julijos Baltrušaitytės-Butkienės poezijos knyga „Likimo takas“, Onos Karašauskaitės-Brazienės „Kelias į tėviškę“ ir Jadvygos Tautkevičiūtės-Šimkienė „Saulėtekio žiedlapis“, už kurią ir skirta premija.
Vardinę juostą laureatei užrišo rajono vadovas Vaclovas Andrulis, o Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė įteikė gėlių. Meras prisipažino, kad dėl Žemaitės premijos teikimo komisija apsisprendė greitai, tačiau R. Biržinytės premija sukėlė „sveiką“ diskusiją tarp komisijos narių.
J. Tautkevičiūtė-Šimkienė savo kūrinius komisijai teikė ne pirmą kartą, todėl visada tikėjo, kad kada nors išauš laiminga valanda.
– Maniau, kai išleisiu 10 knygą, gal tuomet gausiu. Stengiausi tobulėti, žinojau, kad pirmieji eilėraščiai buvo silpnoki. Skaičiau kitų poeziją, konsultavausi su V. Gulbinu ir K. Poderyte. Ilginti nieko neilginome, dažniausiai viską trumpinome. Galvojau, ar man svarbi ši premija. Supratau, kad svarbiausia ne premija, bet tai, kad kažkas mane pastebėjo ir įvertino. Todėl norisi dar rašyti, ką nors geresnio ir stipresnio, – kalbėjo 20-osios R. Biržinytės premijos laureatė.
Autorė sulaukė pagyrų, kad patobulėjo. Literatų klubo „Vieversys“ vadovas Viktoras Gulbinas pažymėjo, kad J. Tautkevičiūtė-Šimkienė daug domėjosi, skaitė garsių poetų kūrybą, įsiklausydavo į specialistų patarimus.
20-osios R. Biržinytės premijos laureatę sveikino didelis būrys literatų, šeimos nariai ir draugai. Po premijos teikimo ceremonijos literatai skaitė eiles tradiciniame Poezijos pavasarėlyje.

Skaityti toliau …
Kelmiškiai savo vienybę  pademonstravo šluodami parduotuves

Šeštadienį visoje šalyje rengtos pilietinio sąmoningumo akcijos, kuriose žmonės reiškė nepasitenkinimą aukštomis prekių kainomis ir kitais opiais klausimais. Deja, neilgai trukęs parduotuvių boikotas parodė, kas diktuoja žaidimo taisykles. Nors mitinge Kelmėje planavo dalyvauti beveik 100 žmonių, tačiau vieningų kelmiškių pritrūko, susirinko tik saujelė gyventojų, tarp jų – nė vieno valdžios atstovo.    

Akcija – mažas žingsnis į priekį

Socialiniame tinkle „Facebook“ grupė „Nesėdėsiu, neburbėsiu, o kažką darysiu“ sukurta po kalafiorų ir pomidorų skandalo. Tokią pačią grupę, raginančią kelmiškius vienytis ir siekti geresnio gyvenimo, sukūrė užsienyje gyvenanti Justė Tamašauskienė. Nors grupės „Nesėdėsiu, neburbėsiu, o kažką darysiu – Kelmė“ įkūrėja pikete dalyvauti ir negalėjo, tačiau prisidėjo prie organizavimo nuotoliniu būdu.
Prašymą organizuoti renginį pateikė J. Tamašauskienės mama Almira Belaglovienė, prisidėjo ir kai kurie moters kaimynai, gyvenantys Kooperacijos gatvėje.
– Idėja kilo pamačius kitų miestų iniciatyvas, tačiau daugelis organizatorių didžiausią dėmesį skiria maisto kainoms, mūsų nuomone, tai nėra pagrindinė ir vienintelė problema. Džiugu, kad visuomenė reaguoja, reiškia nepasitenkinimą, tačiau norisi didesnio aktyvumo, solidarumo. Bendruomeniškumas, privačių as-
menų bendradarbiavimas su verslo atstovais, viešosiomis organizacijomis turi būti glaudesnis ir intensyvesnis, tik visų pastangomis ir gera valia galima pasiekti puikių rezultatų. Ši akcija – tai mažas žingsnis į geresnę ateitį, – redakciją informavo viena iš organizatorių J. Tamašauskienė.

Tokių nuolaidų norėtų kasdien

Savaitgalį prekybos tinklai parodė, kas diktuoja žaidimo taisykles. Nuo ankstyvo ryto prie prekybos centrų Kelmėje driekėsi eilės. Kol keletas kelmiškių protestavo, tūkstančiai šlavė parduotuves. Piketo dalyviai piktinosi, kad norėdamos atitraukti žmonių dėmesį nuo protestų, parduotuvės skelbė įvairias akcijas, siūlydamos nuolaidas iki 40 proc.
– Kodėl tokios nuolaidos būtent šiandien, kai visoje šalyje vyksta protestai? Kodėl tokių kainų nėra nuolatos? – piktinosi viena kelmiškė. Į protestą atėjęs Kelmės „Maxima X“ direktorius Darius Šalkauskas komentuoti nesiryžo. Vyro teigimu, tokius sprendimus priima ir kainas nustato ne jis. D. Šalkauskas pažadėjo prekybos centro valdžiai perduoti išgirstas mintis ir klausimus.
– Visi dejuoja, kad blogai, bet nieko nepabando. Tris dienas nėjo į parduotuves, bet po jų – už „terbos“ ir į „Maximą“ apsipirkti už visas tas dienas, – piktinosi dar viena Kelmės miesto gyventoja. Moteris pasakojo agitavusi daug kelmiškių prisijungti prie protesto, tačiau nė vienas iš jų ateiti nesiryžo.

Valdantiesiems rajono problemos nerūpi?

A. Belaglovienė pasakojo leidimo piketuoti pirmiausiai ėjusi prašyti rajono mero Vaclovo Andrulio, esą šis pasidžiaugė aktyviais kelmiškiais, tačiau moterį nusiuntė į seniūniją. Čia dirbantis personalas nustebo tokiu prašymu, mat panašių piketų Kelmėje dar nėra buvę. Svarstyta, ar nereikia policijos ir priešgaisrinės tarnybos gelbėtojų, tačiau policijos viršininkas patikino organizatorę, kad jie neprivalomi.
Į protesto akciją kviesti ir valdžios atstovai, tačiau nė vienas iš jų nesiteikė pasirodyti. Susirinkusieji piktinosi prieš rinkimus žarstomais politikų pažadais. Piketo dalyviai įsitikinę, kad tokios situacijos parodo, jog valdininkams rajono gyventojai ir jų problemos nerūpi.

Geresnis rytojus per vieną naktį neišauš

Į susirinkusiuosius besikreipusi A. Belaglovienė pabrėžė, kad neatstovauja jokių politinių partijų, organizacijų ar religinių bendruomenių.
– Mes, kaip tauta, turime daug kuo didžiuotis, tačiau negalime paneigti, kad šalyje apstu prob-
lemų – daugiau nei trečdalis žmonių gyvena ties skurdo riba, penktadalis – žemiau skurdo, emigracija, aukštos kvalifikacijos specialistų protų nutekėjimas, senstanti visuomenė, socialinė atskirtis, švietimo sistemos prob-
lemos, šešėlinė ekonomika, savižudybės, nereguliuojamas alkoholio prieinamumas socialinės rizikos grupėms, sveikatos apsaugos kokybė, aukštos būtiniausių maisto produktų kainos… Ar normalu, kad dažna šeima pinigus tiesiogine prasme pravalgo ir neturi lėšų kitoms reikmėms, kurios galbūt ir nėra pirmo būtinumo, tačiau svarbios kokybiškam gyvenimui? Kiekvienas šį sąrašą galėtume papildyti dar keletu ar keliolika punktų, bet pradėkime nuo pradžių. Ženkime vieną žingsnį po kito, kol pasieksime norimų rezultatų, – ragino A. Belaglovienė. – Turime suvokti, kad geresnis rytojus per vieną naktį neišauš, kad tai pareikalaus visų mūsų pastangų ir geros valios. Lengviausia vieniems kitus kaltinti ir reikalauti to, kas neįmanoma. Politinį pažadą išgauti nesunku, tačiau ar jis turi kokią nors vertę? – klausė organizatorė.
Artėjantys rinkimai vadinti dar vienu išbandymu, kuriam turime pasiruošti. Susirinkusiems išdalintos televizijos laidos „Pinigų karta“ paruoštos atmintinės, kuriose rašoma, ko privaloma klausti politiko. Šiuos klausimus rinkėjas privalėtų užduoti politikui prieš nuspręsdamas už ką balsuoti. Protesto dalyviai raginti dalyvauti miesto valdyme, lankyti atvirus tarybos posėdžius, kelti aktualius klausimus, burtis į organizacijas.
– Mūsų mieste veikia vietos veiklos grupė, turizmo ir verslo informacijos centras, šių ir kitų organizacijų pagalba galime pakelti visos bendruomenės gyvenimo lygį. Lietuvoje ir pasaulyje gausu gerosios praktikos pavyzdžių, kuriais galėtume sekti, kurkime darbo vietas, verslaukime, reikalaukime vietos valdžios palaikymo smulkiajam verslui, o pastebėję nesąžiningus veiksmus viešajame ar privačiajame sektoriuje, praneškime apie juos atsakingoms institucijoms, – ragino organizatorė.

Žada ir toliau protestuoti

Susirinkę protesto dalyviai piktinosi ne tik aukštomis kainomis, nedarbu, bet ir nevieningais kelmiškiais. Spėliota, kodėl protesto akcija nesulaukė didesnio dėmesio. Gal kelmiškiai pabūgo lietaus? Gal laikas ir pasirinkta vieta pasirodė netinkama? O gal miestiečiams trūko informacijos apie organizuojamą piketą? Deja, kaip teigė viena iš protesto dalyvių, lietus – ne kliūtis, didžiausia problema – nepatriotiški ir nevieningi mūsų krašto žmonės.
– Svarbu, kad atėjo nors keletas, tai žingsnis į priekį. Skelbdamos akcijas parduotuvės tik parodė, kad išsigando čia susirinkusių saujelės žmonių, tačiau stiprios saujelės, – protestą baigė A. Beloglovienė. Organizatoriai teigė taip lengvai nepasiduosiantys, žadama surengti dar ne vieną protesto akciją, į kurias tikimasi pritraukti daugiau aktyvių piliečių.

Skaityti toliau …
Konkursas Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio-Put-vinskio gimnazijos direktoriaus pareigoms užimti

Konkursas Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio-Put-vinskio gimnazijos direktoriaus pareigoms užimti

1. Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui:
1.1. turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
1.2.  atitikti bent vieną iš šių reikalavimų:
1.2.1. turėti pedagogo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą;
1.2.2. turėti magistro laipsnį, pedagogo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą;
1.2.3. turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinės veiklos, kuri atitinka VI ar aukštesnį kvalifikacijų lygį pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, patirtį, o Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194 5 punktu nustatytų vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų lygio vidurkis turi būti ne žemesnis kaip pakankamas.
1.3. turėti Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo 5 punkte nustatytas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas;
1.4. turėti ne mažesnę kaip vienų metų vadovavimo asmenų grupei (grupėms) patirtį;
1.5. mokėti naudotis informacinėmis technologijomis;
1.6. gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, reikalavimus;
1.7. ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu (pagal Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse nustatytą ir  apibūdintą šešių kalbos mokėjimo lygių sistemą)  mokėti bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių).
2. Pretendentai turi pateikti šiuos dokumentus:
2.1. prašymą dalyvauti konkurse;
2.2. asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas;
2.3. gyvenimo aprašymą, parengtą pagal Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. Nr. V-1193 (aktuali redakcija), 1 priedą;
2.4. vadovavimo švietimo įstaigai gaires, kuriose išdėstyti pretendento siūlymai dėl Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos  veiklos (tikslų, prioritetų, jų įgyvendinimo būdų ir kt.), taip pat pretendento nuostatos apie vadovavimą ir vadovo vaidmenį. Vadovavimo švietimo įstaigai gairių apimtis neturi būti didesnė kaip 10 000 spaudos ženklų (iki 5 puslapių teksto);
2.5. pretendento vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo ataskaitas, išduotas Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo nustatyta tvarka, liudijančias, kad pretendentas atitinka kvalifikacinį reikalavimą turėti vadovui privalomas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas, kopiją;
2.6. darbo stažą patvirtinančių dokumentų kopijas;
2.7. dokumentų, liudijančių kitų kvalifikacinių reikalavimų atitikimą, kopijas (jeigu tokius dokumentus turi);
2.8. gali pateikti buvusių darbdavių rekomendacijas.
Atrankos būdas – pokalbis su pretendentu.
Pretendentai dokumentus gali pateikti tiesiogiai, elektroniniu paštu arba registruotu laišku iki 2016 m. birželio 30 d. d. 17.00 val. Tiesiogiai dokumentai teikiami Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui (Vytauto Didžiojo g. 58,  86137 Kelmė, 130 kab.); registruotu laišku teikiami adresu: Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui (Vytauto Didžiojo g. 58, Kelmė, 130 kab.); elektroniniu paštu teikiami adresu: nijole.bernotiene@kelme.lt. Dokumentų originalai pateikiami tiesiogiai teikiant dokumentus arba atrankos dieną ir, sutikrinti su kopijomis, grąžinami. Pretendentams, nepateikusiems dokumentų, ar sutikrinant nustačius, kad pateikti dokumentų originalai neatitinka dokumentų kopijų, neleidžiama dalyvauti konkurse.
Pasiteirauti galima tel. 8 (427) 69 072, el. p. nijole.bernotiene@kelme.lt.
   Konkurso paskelbimo data – 2016 m. gegužės 16 d.
   Pretendentų atrankos data – 2016 m. liepos 12 d.
Iki atrankos likus ne mažiau kaip 4 darbo dienoms, pagal komisijos sudarytą atrankos posėdžio darbotvarkę kiekvienam pretendentui pranešamas individualus laikas atvykti į atranką, tiksli atrankos vieta.

Skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė
Užs. Nr. S-0194

Skaityti toliau …
Kelmėje viešėjo sveikatos apsaugos  ministras J. Požela

Penktadienį Kelmėje viešėjo LR sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. Kovo pradžioje ministru paskirtas politikas per vizitą mūsų mieste susitiko su rajono valdžia, vyko į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Kelmės skyrių, taip pat lankėsi VšĮ Kelmės ligoninėje.

Netinkamas visuomenės požiūris į sveikatą

Ryte ministras J. Požela atvyko į savivaldybę, kur susitiko su rajono vadovais ir medikų bendruomene. 34-erių ministras eiti pareigas pradėjo kovo pradžioje, kai atsistatydino Rimantė Šalaševičiūtė. Vizitas į Kelmę – pirmasis J. Poželos vizitas į kaimišką savivaldybę.
– Vis dar esame gydymo ministerija, o ne sveikatos apsaugos. Turime suprasti ir sujungti visų institucijų pajėgas, kad pakeistume visuomenės požiūrį į sveikatą, – susirinkimą pradėjo svečias. Ministras įsitikinęs, kad žmonės yra atsakingi už savo gyvenimo būdą, kuriuo „užprogramuoja“ ateities ligas. Esminiu ministerijos uždaviniu įvardytas profilaktinių programų stiprinimas, esą tik tokiu būdu išvengsime didėjančio mirtingumo.

Ilgės gyvenimo trukmė

Apie sveikatos priežiūros situaciją rajone ministrui papasakojo Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė. Akcentuotas mažėjantis prisirašiusiųjų prie gydymo įstaigų skaičius ir didžiąją dalį rajono gyventojų sudarantys vyresnio amžiaus žmonės.
J. Poželos teigimu, nuo šių problemų nepabėgsime. Ministras prognozuoja, kad dabar gimstantys vaikai gyvens iki 100 metų, todėl visuomenės laukia nauji iššūkiai. Privalės būti pertvarkomos sveikatos paslaugos,  atsiras naujų ligų. Tai, pasak J. Poželos, bus didelis iššūkis valstybei, nes mūsų sveikatos sistema dar nėra tam paruošta.
– Kaip užtikrinti tokių žmonių savarankiškumą, kad jie netaptų našta šeimai? Bus prob-
lema, kokia yra ir dabar – vienas iš šeimos narių turės aukoti savo darbą, kad galėtų prižiūrėti sergančius tėvus. Čia taip pat turėsime ekonominių praradimų, nes gyventojai neuždirbs pinigų, praras pajamas. Štai kokie iššūkiai laukia mūsų, susiję su senėjimu, todėl pagrindinė užduotis, kad žmogus kuo ilgiau būtų sveikas, – kalbėjo
J. Požela.

Būtina sutelkti dėmesį į prevenciją

Neseniai paskirtas ministras nepabūgo pripažinti, kad daug sprendimų priiminėjama kabinetuose, tačiau pamirštama pagalvoti, kaip jie suveiks realybėje. Esą būtina keisti valstybės viešojo administravimo sistemą ir priimamų sprendimų kūltūrą.
J. Poželos nuomone, itin svarbu priimti sprendimus, kurie iš esmės pakeistų savižudybių situaciją šalyje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktas tyrimas parodė, kad net 50 proc. vaikų iki 15 metų nuolatos jaučiasi nelaimingi. Ministras pažymėjo, kad 60 savižudybių per metus Kelmės rajone – tragiškas skaičius, taip pat juokingas ir čia dirbančių psichologų skaičius  –   tik 1,4 etato.
– Reikia daryti esminį postūmį, telktis į prevenciją. Alkoholizmo arba savižudybių problemų negalime spręsti suteikdami vien tik psichologų konsultacijas. Alkoholizmas, savižudybės – pasekmės itin sudėtingų procesų, kurie prasideda labai anksti, – kalbėjo J. Požela. Vyro manymu, asmenims sveikatos paslaugos turėtų būti teikiamos ten, kur jie gyvena, o ne kituose miestuose, juk dažnam atstumas tampa didele kliūtimi.

Bus tobulinamas e. receptas

Turėdami galimybę išsakyti aktualiausias problemas, rajono medikai kėlė elektroninių receptų klausimą. J. Poželos teigimu, nors į elektroninės sveikatos sistemą investuota net 30 mln. eurų, tačiau ji neveikia taip, kaip turėtų veikti. Ministras teigė manąs, kad e. sistema – didelė galimybė mūsų šaliai.
– Šiuo keliu bus einama, niekur nedingsime, turime siekti pažangos. Problemų kelia ne vien sistemų integravimo reikalai, bet ir žmogiškasis faktorius, nes yra daug vyresnio amžiaus darbuotojų, kuriems sunku priprasti, – pažymėjo svečias.
Neva birželį turėtų pradėti veikti pakoreguotas e. receptas, esą dirbti su juo turėtų būti leng-viau. Receptas liksiąs panašus, koks yra ir dabar, tačiau nuo pusvalandžio iki kelių minučių sutrumpės išrašymo laikas, nes nereikės pildyti epikrizės. Įprasti receptai bus išrašomi ir toliau, nes, kaip teigė ministras, taip lengvai ir greitai prie e. recepto neįmanoma pereiti. Šiuo metu per mėnesį visoje šalyje išrašoma tik 0,01 proc. e. receptų.

Siūlo keisti požiūrį į jaunus žmones

Sulaukęs komentarų apie jauną savo amžių J. Požela priminė, kad Lietuva turėjo tokio pat amžiaus premjerą – G. Vagnorių, o kolegos iš Estijos ir Švedijos ministrais tapo dar jaunesni – 26 ir 31 metų. Pats J. Požela savo amžiaus nesureikšmina ir ragina keisti požiūrį į jaunus žmones. Esą iš mokyklą baigusio asmens tikimės, kad jis gins tėvynę, bet nesutinkame, kad užimtų vadovaujamas pareigas. Jaunimas, pasak ministro, dabar yra kitoks, jis atviresnis ir imlesnis. Visuomenė privalo jais pasitikėti, galbūt tuomet sumažėtų ir emigracija.
Popiet ministras J. Požela išvyko į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Kelmės skyrių, o vėliau dalyvavo susitikime su medikų bendruomene Kelmės ligoninėje.

Skaityti toliau …
Puslapis 1 of 125123Kitas ›Paskutinis »