Pradžia » Archyvai pagal kategorijas » Rajone

Gyventojai kviečiami išsakyti pastabas ir pasiūlymus dėl 2016 m. biudžeto projekto

Vadovaudamiesi Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2011 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-186, XIII skyriaus nuostatomis, teikiame Kelmės rajono savivaldybės 2016 m. biudžeto projektą Nr. T1-35 (biudžeto pajamos, biudžeto išlaidos pagal valstybės funkcijas).
Gyventojai per 3 darbo die-nas nuo šio projekto paskelbimo spaudoje gali pateikti savo pastabas ir pasiūlymus savivaldybės administracijai elektroniniu paštu šiuo adresu info@kelme.lt. Raštu minėtus pasiūlymus galite atsiųsti arba atnešti į rajono savivaldybės mero priimamąjį adresu Vytauto Didžiojo g. 58, 86143, Kelmė.
Jūsų pastabos ir pasiūlymai dėl savivaldybės biudžeto projekto bus pateikti svarstyti rajono bendrajam savivaldybės tarybos komitetų 2016-02-10 posėdžiui, kuris vyks rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje, adresu Žemaitės g. 23, Kelmė.  Kviečiame dalyvauti svarstant biudžeto projektą.
Išsamesnę informaciją apie biudžeto projektą ir komitetų posėdžių grafiką  galite rasti rajono savivaldybės tinklalapyje adresu http://www.kelme.lt arba rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriuje, adresu Vytauto Didžiojo g. 58, 205 kabinetas, tel. (8 427) 69 064.
2016 m. rajono savivaldybės biudžeto projekte Nr. T1-35 siūloma:
1. Patvirtinti Kelmės rajono savivaldybės 2016 metų biudžetą: 24 627,4 tūkst.  Eur pajamų, 25 951,6 tūkst. Eur išlaidų (asignavimai iš skolintų lėšų investicijų projektams finansuoti viršija pajamas 678,9 tūkst. Eur), 2015-12-31 lėšų likučiai 645,3 tūkst. Eur, 174,8 tūkst. Eur apyvartos lėšų.
2. Patvirtinti savivaldybės biudžetui iš valstybės biudžeto skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų lėšas – 9 096,0 tūkst. Eur, iš jų:
2.1. mokinio krepšeliui finansuoti – 5 915,0 tūkst. Eur,
2.2. specialioji tikslinė dotacija valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – 2 139,7 tūkst. Eur,
2.3. specialioji tikslinė dotacija – 358,5 tūkst. Eur, iš jų savivaldybių mokykloms (klasėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių – 358,5 tūkst. Eur,
2.4. Valstybės investicijų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti – 682,0 tūkst. Eur,
2.5. kitos dotacijos ir lėšos iš kitų valdymo lygių – 0,8 tūkst. Eur.
3. Patvirtinti savivaldybės biudžetui iš valstybės biudžeto skiriamą bendrosios dotacijos kompensaciją – 2 665,0 tūkst. Eur.
4. Patvirtinti prognozuojamos pajamos skaičiuojant savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius – 13 993,0 tūkst. Eur.
5. Patvirtinti pajamas, priskirtas pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą – 63,0 tūkst. Eur.
6. Patvirtinti vietines rinkliavas – 758,0 Eur, iš jų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – 753,0 tūkst. Eur.
7. Patvirtinti savivaldybės biudžeto pajamas, gaunamas už biudžetinių įstaigų prekes ir paslaugas, – 717,4 tūkst. Eur.
8. Patvirtinti iš rajono savivaldybės biudžeto pajamų finansuojamų išlaidų planą – 25 951,6 tūkst. Eur biudžetinėms įstaigoms ir pagal programas.
9. Paskirstyti 2015 m. nepanaudotas biudžeto lėšas paskoloms grąžinti ir programoms finansuoti – 645,3 tūkst. Eur.
10. Įpareigoti savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojus:
10.1. išanalizuoti įsiskolinimo priežastis, imtis priemonių įsiskolinimams sumažinti;
10.2. sudarant ir tvirtinant 2016 m. programų sąmatas, numatyti reikiamus asignavimus 2015 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimams už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir įsigytas prekes sumokėti;
10.3. sutaupytus asignavimus išlaidoms pirmiausia skirti skoloms sumokėti;
10.4. užtikrinti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) būtų ne didesnis už 2015 m. gruodžio 31. (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).
10.5. neprisiimti įsipareigojimų ir nesudaryti sutarčių darbams atlikti, prekėms ir paslaugoms pirkti, kol nėra patvirtintas jų finansavimo šaltinis;
10.6. taupiai ir pagal nustatytą paskirtį naudoti skirtus asignavimus, užtikrinant asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą;
10.7. einamaisiais biudžetiniais metais finansuojant programas, pirmiausia naudoti įmokėtas į savivaldybės biudžetą pajamų įmokas.

Administracijos direktorė
Irena Sirusienė
Užs. Nr. S-0149

Krašto apsaugos savanoris sės į teisiamųjų suolą

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Jūratė Tamašauskienė teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje žiauriu nužudymu ir neteisėtu disponavimu šaudmenimis kaltinamas Krašto apsaugos savanoris B. P.
Nusikaltimas Liolių miestelyje buvo padarytas praėjusių metų gegužės 4 dieną, kai grupelė jaunuolių gamtoje vartojo alkoholį.
Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai,  metu nustatyta, kad įvykio dieną jaunuoliai, tarp kurių buvo ir kaltinamasis B. P., nuvyko į netoliese esantį mišką, kuriame ieškojo senovinių monetų. Pasiėmę metalo detektorių ir kastuvų jaunuoliai bandė ieškoti monetų, taip norėdami papildyti kaltinamojo turimą monetų kolekciją.
Visą dieną ieškoję ir nieko neradę draugai grįžo namo. Po nesėkmingų paieškų vaikinai išsiskirstė į namus, tik savanoris B. P. ir dar du draugai pasiliko ir nusprendė vakarą praleisti su alkoholio taurele prie Lioliuose esančio paplūdimio.
Vėliau, nusipirkę daugiau gėrimų, jaunuoliai išgėrinėjo prie automobilio. Matydamas, kad draugai yra stipriai apgirtę, vienas iš vaikinų, kuris vairavo automobilį ir alkoholio nevartojo, siūlė važiuoti namo, tačiau kiti nesutiko.
Netrukus prie grupelės prisijungė kitas neblaivus jaunuolis, kuris neįtiko savanoriui. Pradėjus emocingiau bendrauti, B. P. stumtelėjo nepažįstamąjį. Dėl susidariusio tarpusavio nesutarimo jaunuoliai pasiūlė priklydėliui išeiti.
Jam neišėjus, kompanija pradėjo skirstytis. Pirmasis išėjo
B. P. draugas, o kaltinamasis  pasisiūlė nepažįstamąjį parvesti į namus. Vaikinams išsiskirsčius buvo įvykdytas kraupus nusikaltimas.
Kitą rytą šalikėlėje, netoli vieno iš draugų namų, buvo rastas negyvai sumušto vaikino kūnas. Įtariamasis B. P. buvo sulaikytas tą pačią dieną.
Vėliau sulaikytasis prasitarė, kad jo namuose Kelmėje yra laikomi sprogmenys. Policijos pareigūnai, atlikę kratą,  rūsyje rado šešis vienetus Antrojo pasaulinio karo laikų sprogstamųjų užtaisų ir sviedinių.
Pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies  6 papunktį ir 253 straipsnio 1 dalį kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Šiaulių apygardos
prokuratūros ir Telšių
apskrities VPK informacija

Skaityti toliau …
Ir regioninio parko gyventojai nori valgyti

Kai vieną žvarbų rytą užsukau į D. Valčiukienės kioskelį, šerkšnu aptrauktoje prekyvietėje moteris neatrodė sušalusi. Sakė ką tik iš kiemo nukasusi visą sniegą. Juk aplinka turi būti tvarkinga ir pirkėjams patogiau užsukti, kai nereikia bristi per pusnis. Kaitina ne tik fizinis darbas, bet ir pyktis, kad netrukus gali tekti atsisakyti tiek metų puoselėtos darbo vietos. Moteris nesupranta, kodėl anksčiau leidimą prekybai gavo, o šiandien dirbti nebegali? Juk ne tik sau šiek tiek užsidirba, bet ir mokesčius sumoka.

Regioninio parko direktorius Vytautas Stonys sako, kad jam, kaip žmogui, labai gaila kioskeliuose dirbančių prekybininkių, tačiau įstatymas yra aukščiau visko. Direktorius kritikos negaili ir miesto bei rajono valdžiai, kuri tiek metų nesugeba įrengti „padorios“ prekyvietės po stogu, kurioje prekeivės galėtų jaustis kaip civilizuoti žmonės. Ar 14 tūkst. litų kainavęs Danutės kioskelis toks jau necivilizuotas? Gal urbanistine estetika besirūpinantis direktorius galėtų pasiūlyti kioskelius „patobulinti“, uždengiant juos šlaitiniais stogeliais ar fasadus padabinant prie kitos architektūros derančia danga? Direktoriaus atsakymas kategoriškas – ne. Toks kompromisas negalimas, nes bet koks kioskelio pobūdžio statinys regioniniame parke draudžiamas.

– Mes labai jaučiame atsakomybę prieš žmones. Vienas iš tų kioskų stovi teritorijoje, kurioje bus statomi kultūros namai, neįsivaizduoju, kad tas kioskas galėtų likti. Jau šiandien reikia kalbėti, ką tas žmogus darys. Tai mūsų bandymai žiūrėti į priekį, kad tie žmonės nebūtų išmesti į gatvę. Ir kad nebūtų vėl taip, kad ateina ir pasako: „aš noriu su kiosku atsidurti šioje vietoje, pačiame centre“. Žinome, kad laikai pasikeitė ir tų senų metalinių kioskų miestuose labai daug kur atsisakoma. Tai ir mes čia sukėlėme tą vajų, kad kartu su savivaldybe pradėtume galvoti, kaip tas mūsų miestelis atrodys, ir kaip bus su žmonėmis, kurie dabar prekiauja tokiose, sakysime, atkampiose vietose. Kur jie dėsis po to? Mes jų nei vieno nesiruošiame išstumti iš esamos vietos, – sakė V. Stonys.

Betgi prekeiviai vienbalsiai tikina, iš direktoriaus girdėję frazę, kad nei vieno iš jų čia neliks?

– Taip. Centre tų kioskų tikrai neliks. Kada tas bus, aš nežinau. Mes esame parkas, mes esame miestelio gyventojai ir yra savivaldybė. Dabar mes matome tuos reliktus iš senų laikų: vieną metalinį kioską, kitą. Ir kai jie nusikels, kur tie žmonės dėsis? Dideliuose miestuose yra prekyvietės, smulkūs verslininkai susikelia į vieną vietą, jiems yra geros sąlygos, atrodo kaip balti žmonės. O pas mus kaip jie atrodo? – retoriškai teiravosi V. Stonys. – Ar mes tuo turim rūpintis? Mes rūpinamės gamta. Savivaldybė yra atsakinga už žmones, už vietos verslą.

Gal kas ir supras, kaip kioskeliai siejasi su gamtos apsauga, už kurią atsako valstybinė įstaiga. O kas gi palaimino taromato statybas beveik toje pačioje vietoje, kur paskutinius mėnesius skaičiuoja ponios Danutės kioskelis? Direktorius sako, kad tikrai ne jis:

– Atsiras nauja taros grąžinimo sistema. Natūralu, kad prekybininkai pradėjo tam ruoštis. Mes bandėme apie tai kalbėtis su mūsų valdžia Vilniuje. Buvo atsakyta, kad ten yra jų prekybinė zona, buvo padarytas detalusis planas ir prekybininkai turi teisę šioje vietoje statyti tokį statinį.

Tai koks gi skirtumas tarp skardinio taromato ir skardinio verslininkės Danutės kioskelio? Gal visgi čia tie asmeniškumai kalti?

– Apie asmeniškumus čia nėra ką kalbėti, nes ne aš vienas nagrinėjau tą situaciją. Yra mūsų kraštotvarkininkė Ieva ir ji labai aiškiai parodė teisės aktus, – vėl prie to paties reglamento grįžo direktorius, patikinęs, kad kai kurios šio dokumento vietos bus keičiamos. – Kaip žmogui, neabejingam Tytuvėnų vaizdui, man būtų labai skaudu, jei čia vėl atsirastų visokių kioskų. Dedami milijonai į kelius, į centrų tvarkymą, tai kodėl negalima pagalvoti apie tuos žmones? Dabar einama tuo keliu, kad visi nuo tų žmonių nusisuktų.

Tytuvėnų centre stovi ir dar vienas kioskas, kuriame prekiaujama daugelio labai pamėgtais kebabais. Direktorius atsidūsta ir pasakoja, kad tuomet, kai verslininkė sugalvojo statyti savo prekyvietę, jokiems įstatymams tai neprieštaravo, tačiau kai atėjo metas kioską įkurdinti, paaiškėjo, kad tvarka jau pasikeitusi.

– Bet mes visi žmonės ir viską suprantame. Aš kreipiausi į Vilnių, ir tą moterį ten pasiunčiau. Nuvažiavo į Vilnių, ten specialistai išnagrinėjo situaciją ir kažkaip sugebėjo jai duoti leidimą esant tokioms „ekstrinėms“ aplinkybėms. Būtų buvę žiauru neduoti leidimo, nes kuo žmogus kaltas, kad pasikeitė įstatymas? – samprotavo direktorius.

O pati „kebabinės“ savininkė pasakojo sugaišusi daug laiko ne tik kurdama savo verslą, bet ir naktimis studijuodama įstatymus, kai regioninio parko direktorius pareiškė, kad jau nupirktas jos kioskas ir įranga stovėti mieste negalės. Verslininkė džiaugėsi, kad nuvykusi į Saugomų teritorijų tarnybą susidūrė su labai kultūringais ir maloniais žmonėmis, kurie iš tiesų rūpinosi, kaip moteriai padėti.

– Kebabų kioskelio atsiradimą palaikė ir rajono meras. Bet jau ateina tas laikas, kai ir tokie maži miesteliai turi gyventi civilizuotai. Jeigu mes galvojame išlaikyti smulkųjį verslą, turi atsirasti prekyvietė. Neleiskime jiems vargti tuose baisiuose skardiniuose kioskuose, – vėl ragino direktorius V. Stonys.

Deja, taip jau yra, kad kai kam tenka vargti ir džiaugtis, kai tas vargas leidžia ne iš pašalpos, bet iš uždarbio nusipirkti duonos sau ir vaikams. Lengva vienu rankos mostu atmesti varguolio prašymą užsidirbti. Tenka pripažinti, kad Tytuvėnų regioninio parko direktoriaus atsakymai itin klaidūs, nes taip ir liko neaišku, kodėl Vilniaus specialistai leidimus duoda, o mūsų – ne, kodėl vieniems galima, o kitiems draudžiama. Galų gale, kodėl turistų laukiančiuose Tytuvėnuose žmonės iš kai kurių smulkiųjų verslininkų nebegalės nusipirkti jiems reikiamų prekių, o štai, pavyzdžiui, Trakų istoriniame ir Kuršių Nerijos nacionaliniuose parkuose vienas šalia kito glaudžiasi dešimtys „įvairaus plauko“ kioskelių?

Skaityti toliau …
Kam atiteks apdovanojimai?

Iki sausio 15 d. prašyta teikti kandidatūras Garbės piliečio ir garbės ženklo „Už nuopelnus Kelmės rajonui“ apdovanojimams.

Sausio 20 d. Kaimo reikalų ir verslo komiteto posėdyje rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis informavo apie vykusį komisijos posėdį, kuriame aptarti  siūlymai dėl apdovanojimų skyrimo.
Iš viso pateikti 4 kandidatai. Joną Jagminą ir Zenoną Mačernių siūlyta apdovanoti Garbės piliečio medaliais, šioms kandidatūroms pritarta. Ženklui „Už nuopelnus Kelmės rajonui“ teiktos dvi medikų kandidatūros – Rimtauto Kavaliausko ir Elenos Čėsnienės. Komiteto sprendimu, E. Čėsnienės kandidatūra atmesta. Meras pastebėjo, kad teikėjai, siūlydami kandidatūras, galėtų detaliau juos pristatyti. Sprendimas dėl apdovanojimų turėtų būti priimtas sausio 28 d. savivaldybės tarybos posėdyje, jie bus įteikti per Vasario 16-osios iškilmingą minėjimą.
Garbės ženklas skiriamas už rajono garsinimą, tarptautinių ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimą, už respublikinius ir tarptautinius pasiekimus, verslo ir kaimo plėtrą, turizmo vystymą, ypatingus pasiekimus profesinėje veikloje, aktyvią visuomeninę veiklą, didvyrišką poelgį.
Kelmės rajono garbės piliečio vardas suteikiamas asmeniui už jo išskirtinį indėlį į rajono materialinį arba visuomenės dvasinį gyvenimą.

„Kelmiškiams“ inf.

Skaityti toliau …
Gyvūnų ženklinimo ir  registravimo tvarka

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo tvarka, kad visi šunys, katės ir šeškai (toliau – gyvūnai augintiniai) privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Pirmieji augintiniai jau užregistruoti, sistema veikia gerai. Privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas ir registravimas užtikrins laikomų gyvūnų augintinių atsekamumą. Ženklinimas ir registravimas reikalingas siekiant nustatyti rasto, nuskriausto ar agresyvaus gyvūno savininką. Gyvūnų augintinių registre bus nurodyti gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys ir savininkas turės visą reikalingą informaciją dėl skiepijimo pabaigos termino.

Visi iki 2015 m. gruodžio 31 d. atvesti gyvūnai augintiniai turi būti paženklinti ir įregistruoti iki 2017 m. balandžio 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui.
Gyvūnai augintiniai, atvesti 2016 m., turi būti paženklinti ir įregistruoti  per 4 mėn. nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip prieš perduodant kitam savininkui.
Perduodant gyvūną kitam savininkui jo perregistruoti nereikės. Vadovaujantis Gyvūnų augintinių ženklinimo ir regist-ravimo taisyklių nuostatomis perduodant kitam savininkui Gyvūnų augintinių registre įregist-ruotą gyvūną augintinį, jo naujasis savininkas užpildo prašymą dėl gyvūno augintinio savininko pakeitimo dviem egzemplioriais, po vieną perduodančiam ir jį perimančiam gyvūno augintinio savininkui, kuriame turi pasirašyti šie abu asmenys. Duomenys Gyvūnų augintinių registrui pateikiami ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo.

Registravimas –
nemokamas

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis pažymi, kad reikia atskirti šiuos du etapus – ženklinimą ir registravimą. Prašymai dėl gyvūno augintinio ženk-
linimo ir registravimo teikiami veterinarijos paslaugų teikėjams, turintiems teisę ženklinti gyvūnus augintinius. Veterinarijos paslaugų teikėjų sąrašas skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje, jų pavardes taip pat galima sužinoti paskambinus į VMVT teritorinius skyrius. Ženklinti ir registruoti gyvūnus gali visi veterinarijos gydytojai, turintys teisę verstis veterinarijos praktika. Tokių Lietuvoje yra apie 700.
„Noriu atkreipti dėmesį, jog gyvūnus ženklina tik veterinarijos gydytojai, jie taip pat gali ir registruoti gyvūną. Paprastai už gyvūno registraciją jie ima papildomą mokestį. Jei žmogus nori užregistruoti savo gyvūną nemokamai, jis gali tą padaryti, kreipdamasis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinius skyrius. Augintinį paženklinus, jį būtina įregistruoti per 7 kalendorines dienas. Iš kitur atvežti gyvūnai privalo būti paženklinti ir įregistruoti per 14 kalendorinių dienų“, – pažymi R. Krasuckis. Pasak R. Krasuckio, jei pasitaikytų tokių atvejų, kad žmogus gyvūną paženklina, bet jo neįregistruoja, toks gyvūnas būtų laikomas bešeimininkiu ir paimamas į prieglaudą. Taigi, labai svarbu gyvūną ne tik paženklinti, bet ir jį įregistruoti.

Kas tvarko
registrą?

Gyvūnų augintinių registrą tvarko VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Kaip jau minėta, už registrą atsakinga ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios teritoriniai skyriai priima augintinių savininkų prašymus įregistruoti mikroschema paženklintą gyvūną Gyvūnų augintinių registre nemokamai. Registre bus nurodyti gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys ir savininkas turės visą reikalingą informaciją dėl skiepijimo pabaigos termino.
Gyvūnai išregistruojami, kai nugaišta ar būna nugaišinami. Įregistruotam augintiniui dingus, jo savininkas VMVT teritoriniame skyriuje turi užpildyti specia-lią formą dėl dingimo arba pats naudodamasis elektroninės bankininkystės paslauga užregistruoti dingimo faktą.. Jei augintinis  neatsiranda per 36 mėn., jis yra išregistruojamas iš registro automatiškai.

Kiek tai kainuoja?

Veterinarijos gydytojai gali nustatyti įvairias, skirtingas gyvūnų ženklinimo ir registravimo kainas, tačiau nevyriausybinės organizacijos imasi iniciatyvos padėti žmonėms ženklinti, regist-ruoti ir vakcinuoti nuo pasiutligės gyvūnus mažesne kaina, ne daugiau kaip 15 eurų.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sako, kad nevyriausybinis sektorius kuria interneto svetainę, skirtą gyvūnų ženklinimui ir registravimui. „Ten dėsime informaciją apie tuos veterinarijos gydytojus, kurie sutiks gyvūnus paženklinti už 15 eurų, kad žmonės žinotų, į ką kreiptis. Kita mūsų iniciatyva – susitarti su veterinarijos gydytojais, kad ženk-linimo mokestis būtų imamas už pirmus du gyvūnus, jeigu žmogus laiko jų daugiau, kiti gyvūnai būtų paženklinti nemokamai. Taip pat galvojame apie tuos atvejus, jei kuriame nors rajone neatsiras gydytojų, sutinkančių imtis paslaugų už 15 eurų, tuomet planuojame rengti akcijas ir į tuos rajonus vykti su veterinarijos gydytojais, kurie sutiks dalyvauti mūsų projekte. Taip labai padėtume žmonėms pigiau sužymėti gyvūnus“, – akcentuoja B. Kymantaitė.

Kas kontroliuos gyvūnų
ženklinimą?

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja kačių, šunų, šeškų, taip pat pagal poreikį kitų gyvūnų augintinių registravimą ir ženklinimą, o pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždavinys yra kontroliuoti, kad būtų laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų.

Ar galimos baudos?

Nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  110 straipsnį,  Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas  užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt devynių iki vieno šimto šešiolikos eurų, „Žemės ūkio ministerija siūlo palaukti, kol gyvūnų augintinių ženk-
linimo ir registravimo procesas įsibėgės ir gyvūnų augintinių savininkai pajus jo naudą“, – sako R. Krasuckis.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Skaityti toliau …
25-eri laisvės metai

Sausio 13-ąją vyko įvairūs renginiai, skirti Laisvės gynėjų dienai. Kelmėje nuo ryto vykdyta pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu gyventojai įstaigų ir privačių namų languose buvo kviečiami uždegti žvakutes.

Trečiadienio vakarą minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines, Atgimimo aikštėje uždegtas Atminimo laužas „Laisvės liepsna“. Taip pagerbti laisvės gynėjai, žuvę Sausio 13-osios naktį. Renginys pradėtas legendinės Eurikos Masytės atliekamos dainos „Laisvė“ įrašu.
– 25-eri metai mus skiria nuo tos kruvinos sausio nakties, plaukia mintys ir prisiminimai lyg debesys, o sielą pagauna toks nenumaldomai jautrus ilgesys… – eilėmis renginį pradėjo Kelmės mažojo teatro aktorius Modestas Vaitkevičius ir sulig varpo dūžiais vardijo visas Sausio 13-osios aukas, kovojusias ir žuvusias už mus, kad gyventume. Vėliau 14-lika žuvusiųjų pagerbti tylos minute, po jos uždegtas Atminimo laužas „Laisvės liepsna“.
Spragsint laužui ir spaudžiant šaltukui prisiminimais apie Sausio 13-osios naktį dalijosi  Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Izidorius Šimkus, laisvės gynėjų vardu kalbėjo Jonas Stabingis, mintimis dalijosi ir jaunimo atstovai.
Žodį tarė ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-tos rinktinės 605-osios pėstininkų kuopos vadas kapitonas Rytis Margauskas.
– Ši šventė susijusi su savanoriška krašto apsauga, nes tai buvo postūmis, po kurio ir atsirado savanoriškos krašto apsaugos pajėgos. Nepamirškime tos aukos, kurią paaukojo laisvės gynėjai, reikia, kad ta patirtis būtų neužmiršta, –  tikino R. Margauskas.
Jono Graičiūno gimnazijos prezidentas Eimantas Gajauskas ir Lietuvos moksleivių sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Dovydas Elskis ragino valstybei duoti daugiau, nei iš jos imame. Moksleiviai vylėsi, kad daugiau niekuomet neteks kovoti dėl savo laisvės.
Sausio 13-osios naktį prie laisvės lopšio budėję kelmiškiai apdovanoti atminimo dovanomis, o jau Amžinybėn iškeliavę laisvės gynėjai pagerbti tylos minute.
Po oficialiosios dalies susirinkusieji galėjo pasiklausyti folkloro ansamblių atliekamų dainų, vaišintis arbata ir kareiviška koše. 18 val. aukotos šv. Mišios Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

Skaityti toliau …
Rinkosi ūkininkai

Sausio 8 d. tarybos posėdžių salėje vyko tradicinis žemdirbių susirinkimas. Į pirmąjį 2016 metų posėdį atskubėjo gerokai mažiau Kelmės krašto ūkininkų.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus pasveikino susirinkusiuosius su Naujaisiais metais ir palinkėjo sveikatos bei jėgų. Per susirinkimą aptarta nauja gyvūnų draudimo įmokų kompensavimo tvarka, naminių gyvūnų ženklinimo problema ir kiti aktualūs klausimai.

Nauja ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimo tvarka

Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Joana Miliauskienė informavo apie draudimo įmokų finansavimo tvarkos pasikeitimus. Žemės ūkio ministerija patvirtino taisyk-
les dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Gyvūnų draudimų įmokų kompensavimas“. Gruodžio mėnesį priimtos taisyklės nustato ūkio subjektams, draudžiantiems gyvūnus nuo ligų, draudimo įmokų kompensavimo tvarką iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų.

Tęsinį skaitykite sausio 12 d. nr.

Skaityti toliau …
Projektas „Atrask save“ –  pagalba savęs ieškančiam  jaunimui

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos socialinio fondo agentūra ir Lietuvos darbo birža pradeda įgyvendinti projektą „Atrask save“, skirtą 15–29 metų jaunimui. Šis projektas padės nedirbantiems, nesimokantiems, neaktyviems jaunuoliams įsilieti į švietimo sistemą ar darbo rinką. Dalyvavimas projekto veiklose atvers galimybę geriau pažinti save, įgauti pasitikėjimo, motyvacijos dirbti ar mokytis. Projektas truks trejus metus ir pritrauks apie 35 tūkstančius dalyvių visoje Lietuvoje. Planuojama, kad projekte dalyvaus 300 Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriuje registruotų jaunų bedarbių.
Projekto dalyvius koordinatorius pakvies į skirtingas veiklas, atsižvelgdamas į kiekvieno asmeninius siekius, turimą patirtį ir žinias. Užsiėmimuose jaunuoliai dalyvaus grupėmis, todėl galės užmegzti ryšių, įsitraukti į aktyvią ir jaunam žmogui patrauklią veiklą.
Nepasirengusiems darbo rinkai jaunuoliams (nekvalifikuotiems, turintiems nepaklausias profesijas ir kt.) vyks užsiėmimai, skatinantys motyvaciją ir gilesnį savęs pažinimą, stiprinantys asmenybę, ugdantys bendravimo, savarankiškumo ir socialinius įgūdžius. Su psichologų pagalba dalyviai galės įsigilinti į savo darbinius gebėjimus, profesinius interesus ir asmenybės bruožus. Vėliau jie susipažins su darbo rinka, švietimo sistema, savarankiškos veiklos pagrindais. Taip pat bus organizuojamas išvažiuojamasis dviejų dienų seminaras, skirtas dalyvių įsivertinimui.
Orientuoti į samdomą darbą jaunuoliai be kitų paslaugų galės pasinaudoti praktinio mokymo su techniniu mentoriumi galimybe pasirinktose įmonėse. Siekiantys dalyvauti švietimo sistemoje galės ne tik susipažinti su švietimo įstaigomis, bet ir „šešėliuoti“ (gyvai stebėti pageidaujamos profesijos žmogaus darbą). Norintiems pradėti savarankišką veiklą bus pristatyti savarankiškos veiklos pradėjimo pagrindai ir gerosios smulkaus verslo praktikos.
Pasirengę darbo rinkai jaunuoliai (įgiję paklausią profesiją, neturintys patirties, praradę darbinius įgūdžius ir kt.) užsiėmimuose turės galimybę ugdyti papildomų gebėjimų ir kompetencijų. Šie jaunuoliai įgaus žinių, kaip efektyviai save pristatyti potencialiems darbdaviams, valdyti stresines situacijas ir konfliktus, planuoti laiką. Bus siūloma praktiškai susipažinti su įmonėmis ir dalyvauti neformaliame profesiniame mokyme. Planuojama, kad projekte dalyvaus 54 Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriuje registruoti pasirengę darbo rinkai jaunuoliai.
Jaunimo reikalų departamentas kartu su 56 partneriais neaktyviems 15–29 metų jaunuoliams taip pat teiks ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones atsižvelgiant į tai, kokį pasiūlymą jaunas žmogus pageidauja gauti: dirbti, mokytis ar atlikti praktiką. Jaunuoliams bus teikiamos informavimo ir konsultavimo apie jauno žmogaus galimybes, savęs pažinimo, motyvavimo paslaugos, ugdomi socialiniai ir gyvenimo įgūdžiai, įtraukiama į visuomenei naudingą veiklą ir organizuojamos savanorystės paslaugos.
Lietuvos darbo birža projektą įgyvendina kartu su Jaunimo reikalų departamentu, 10 teritorinių darbo biržų ir 56 su jaunimu dirbančiomis jaunimo organizacijomis. Projektas finansuojamas Europos sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Projekto vertė –
33 798 580 Eur. Projekto metu įgyvendinamos priemonės, numatytos Jaunimo garantijų inicia-tyvos įgyvendinimo plane.
Daugiau informacijos – Lietuvos darbo biržos internetiniame tinklapyje http://www.ldb.lt/Informacija/ESParama/Puslapiai/esf_atrask_save.aspx
Daugiau informacijos Jums gali suteikti ir Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriaus projekto „Atrask save“ specialistė-koordinatorė Viktorija Norkutė (adresas Žemaitės g. 24, Kelmė, tel. (8 427) 54 274, el. paštas Viktorija.Norkute@ldb.lt).

Skaityti toliau …
Neišvengsime  didesnio atliekų  rinkliavos mokesčio

Taip teigė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorė Jolita Šalkauskienė, gruodžio pabaigoje viešėjusi rajono tarybos posėdyje. J. Šalkauskienė pateikė informaciją dėl atliekų tvarkymo kainodaros ir papasakojo apie laukiančius pokyčius.

Dvinarė vietinė rinkliava

Atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės turi vadovautis metodika, patvirtinta Vyriausybės. Dar 2013 m. jos nutarimu patvirtinta rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą metodika. Apie ją buvo daug kalbama, bandyta tobulinti, tačiau viskas taip ir liko neįgyvendinta. Pagrindiniai metodikos principai apibrėžia, kad vietinės rinkliavos dydis turi būti nustatomas pagal būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, taip pat vietinė rinkliava turi dengti visas būtinąsias sąnaudas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu.
J. Šalkauskienė informavo, kad šios taisyklės įtvirtina dvinarę rinkliavą, kuri susidės iš pastoviosios ir kintamosios dalies.
Pastovioji dalis bus susijusi su pastoviosiomis sąnaudomis, o ne su atliekų kiekiu (t. y. infrastruktūros objektų nusidėvėjimas, administracijos darbo užmokestis). Kintamoji rinkliavos dedamoji turės padengti kintamąsias sąnaudas, susijusias su atliekų tvarkymu, jos priklausys nuo atliekų kiekio. Trumpai tariant, gyventojas mokės už tai, kiek atiduos mišrių komunalinių atliekų.
Taisyklių projekte siūloma įtvirtinti pastoviosios rinkliavos dedamosios nustatymą. Pastovioji dalis galėtų būti apmokestinama pagal: nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą; nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių; gyventojų arba darbuotojų skaičių. Pranešėjos teigimu, savivaldybė turėsianti pasirinkti tik vieną iš šių dedamųjų.

Kintamoji rinkliavos dedamoji galės priklausyti nuo naudojamų mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir tūrio; nuo mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus, tūrio ir ištuštinimo dažnumo; atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio. Čia taip pat turės būti pasirinkta tik viena dedamoji.

Kainų kitimo naujovės 2016 metais

2014 m. lapkritį priimtos Aplinkos taršos įstatymo pataisos ir įvestas naujas mokestis už taršą atliekomis, šalinamomis sąvartyne. 2016 m. už kiekvieną pašalintą toną sąvartyne reikėtų mokėti 21,72 Eur, šis mokestis kasmet didėtų. Savivaldybių iniciatyva teiktas šio įstatymo pakeitimas. Bus svarstoma dėl mokesčio sumažinimo per 3 metus. Jeigu pakeitimas bus patvirtintas, tai taršos mokestis per ateinančius dvejus metus bus po 3 Eur, o vėliau didės. Pagrindinis taršos mokesčio tikslas, pasak ŠRATC direktorės, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartyną ir kuo daugiau gyventojų rūšiuotų.

Nauji įrenginiai

2016 m. be dvinarės vietinės rinkliavos ir taršos mokesčio visoje Lietuvoje pradės veikti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai. Jų tikslas – atskirti biologiškai skaidžias atliekas. Visoje šalyje šiems įrenginiams pastatyti suteiktas finansavimas, Šiaulių regionui skirta 20 mln. litų, savivaldybėms prie projekto teko prisidėti 20 proc. ŠRATC direktorės teigimu, šiuo metu įrenginiai baigiami statyti, liko tik bandymai. Reikalaujama, kad atliekos, kurios susidarys po mechaninio bio-loginio apdorojimo, negalės būti šalinamos sąvartyne.
– Turės būti perkama dar viena papildoma paslauga, kad būtų sutvarkytos atliekos, t. y. dar kartą perrūšiuojamos ir paruošiamos perdirbimui arba energijai gauti. Kol neįvyko pirkimas dėl galutinio atliekų sutvarkymo, negalime pasakyti, kokia bus tiksli kaina, tačiau prognozuojama, kad rinkliava didės apie 25–30 proc. per metus, – pasakojo J. Šalkauskienė.

Skaityti toliau …
Mieli Kelmės krašto žmonės,

Kalėdų žvaigždei patekėjus,
Ištieskite rankas, atverkit langus,
Tegul šią naktį pripustys
Gerumo, meilės ir ramybės
Tiesiai jums į delnus!

Artėjančių šv. Kalėdų proga Jus sveikina „Kelmiškiams“ redakcijos kolektyvas

Skaityti toliau …
Puslapis 1 of 119123Kitas ›Paskutinis »