Pradžia » Archyvai pagal kategorijas » Rajone
Konfliktas

Konfliktas

Jau daugelį metų Kelmėje veikia rajono neįgaliųjų draugija, kurios nariai buriasi bendrai veiklai, o ištikus nelamei, skuba vieni kitiems pagalbon. Viskas atrodo labai gražu, nuveikti darbai – prasmingi, o ištiesta pagalbos ranka materialiai ar dvasiškai kilsteli ne vieną rajono neįgalųjį asmenį ar jo šeimos narius. Bet ar iš tiesų viskas grįsta vien altruizmu ir meile artimui?
Laikas nuo laiko pasigirsta kalbų, kad tokių draugijų ir bend-ruomenių vadovai narius skirsto pagal tik jiems vieniems žinomus kriterijus. Tiesa, daugelis bijodami prarasti galimybę gauti labdarą, garsiai apie draugijos viduje besiklostančius nesklandumus ir nesantaikas kalbėti nedrįsta.
Vieną rugpjūčio rytą į redakciją užsuko kelmiškė Danutė Miliauskienė. Pirmos grupės negalią turinti moteris sakė nebegalinti tverti Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės Elenos Kančiauskaitės savivalės. Moteris neįgalia tapo 2008 m. Nuo tada prisijungė prie draugijos veiklos.
– Trys Kelmės gydytojai stumdė mane nuo vieno pas kitą, kad tik grupės neturėčiau tokia liga sirgdama. Invalidumą įgijau ne per kyšius, o per sveikatos minist-rą. Dabar nuėjau pas pirmininkę Elytę Kančiauskaitę ir paprašiau labdaros, kuri draugijos nariams kainuoja 3 eurus, ne nariams – 6 eurus. Pirmininkė man pasakė nenorinti, kad aš dalyvaučiau draugijos veikloje. Jos nuomone, aš tik labdaros ateinu pasiimti, o kitur dalyvauti nenoriu. Bet taip nėra. Aš noriu ir būreliuose būti, ir muziką mėgstu, ir į ekskursijas važiuočiau, jei tik sveikata būtų gera, – tikino D. Miliauskienė.
Kai apie tokias D. Miliauskienės patiriamas neteisybes pasiteiravau pačios neįgaliųjų draugijos pirmininkės Elenos Kančiauskaitės, ji tik giliai atsiduso ir sakė nei norinti, nei žinanti ką kalbėti šia tema. Pasak draugijos vadovės, minėta moteris nuolat kažkuo nepatenkinta ir visiems skundžiasi, labdaros šiemet gavo jau bent tris kartus, o priekaištai esą už labdarą reikia susimokėti, – visai bereikalingi, mat toks mokestis yra numatytas draugijos veiklos nuostatuose ir taisyklėse. Surinkti pinigėliai padeda organizacijai išsilaikyti ir vykdyti savo veiklą.
– Visų pirma, mūsų nuostatuose numatyta, kad į draugiją gali būti priimami žmonės su fizine negalia. Todėl artimiausiu metu kreipsiuosi į draugijos tarybą ir prašysiu svarstyti Miliauskienės narystę mūsų organizacijoje. Jos čia neturėtų būti, kadangi ji neatitinka pastarojo kriterijaus. O be to, įstatuose yra numatyta, kad draugijos veiklai kenkti negalima, – sakė E. Kančiauskaitė.
Pirmininkė tikino, jog jau ne pirmą kartą susiduria su D. Miliauskienės skundais ir kita draugijai nepalankia veikla, tad taryba turės apsvarstyti susidariusią situaciją ir priimti sprendimą. O pati D. Miliauskienė sakė, kad visko taip nepaliks ir pagalbos ieškos varstydama valdininkų kabinetų duris.

Spręstas  šventovės likimas

Monika Žukauskaitė

Rugpjūčio 20 d. Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis bei administracijos direktorė Irena Sirusienė lankėsi Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos, kur susitiko su šios įstaigos direktore Diana Varnaite. Pasak departamento vadovės, susitikimas buvo džiugus, kadangi apie Kelmės rajono paveldą pastaruoju metu kalbėta mažiau. Visgi pati situacija nėra itin maloni, o pokalbis daugiausiai krypo į Užvenčio bažnyčios pusę. Mediniam paveldo objektui iškilo grėsmė, todėl reikalingas kuo skubesnis remontas.
– Dėl šios bažnyčios būklės yra surašytas avarijos grėsmės aktas, o į tokį dokumentą nereaguoti tiesiog negalime. Visgi kol kas jokių sprendimų dar nebuvo priimta, pirmiausia reikia sulaukti paruošto projekto, – aiškino
D. Varnaitė ir sakė, kad dėl tokio projekto parengimo daugiau iniciatyvos galėtų parodyti ir pati parapija.
– Kiek pamenu, tai bažnyčios akte įrašyta, kad dėl avarijos grėsmės ji turi būti uždaryta, – sakė Departamento direktorė.
Susitikimo metu taip pat kalbėta apie numatomus Tytuvėnų miesto centrinės aikštės rekonstrukcijos darbus, aptarti kiti su mūsų rajono paveldu susiję klausimai.

Skaityti toliau …
Išrinkti seniūnaičiai

Rugpjūčio 19 d. Liolių seniūnijoje išrinkti nauji seniūnaičiai. Gailių k. seniūnaite dar vienai kadencijai išrinkta Vilma Ivoškienė, Laugalio k. – Jadvyga Vasiutinienė, Maironių k. – Albertas Brazas. Lioliškiai seniūnaite nusprendė išrinkti Dianą Strelkauskienę, kuri yra ir miestelio bendruomenės pirmininkė. D. Strelkauskienė pakeitė prieš tai Liolių miestelio seniūnaičio pareigas ėjusį Alvydą Špokauską.

„Kelmiškiams“ inf.

Skaityti toliau …
Kelmėje praūžė jubiliejinė „Jaunimo diena“

Praėjusį penktadienį Kelmės rajono jaunuoliai dalyvavo 10-ajame „Jaunimo diena 2015“ renginyje.
Itin kaitrią penktadienio popietę karščio nepabūgę Kelmės rajono jaunuoliai ir kiti svečiai rinkosi į „Draugystės“ parke vykusį šventės atidarymą. Renginio vedėjai papasakojo apie Tarptautinę jaunimo dieną, kuri minima nuo 1999 m. rugpjūčio 12 d. Šią dieną siekiama daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms, skatinti jį dalyvauti visuomenės veik-
loje.
Jubiliejiniame renginio atidaryme dalyvavo ir dalyvius sveikino rajono meras Vaclovas Andrulis, mero pavaduotojas Izidorius Šimkus, administracijos direktorė Irena Sirusienė, tarybos narys Ramūnas Baranauskas. Meras džiaugėsi aktyviu ir iniciatyviu rajono jaunimu, o I. Sirusienė ragino jaunimą dažniau neduoti ramybės valdžiai ir atsiradus prob-lemoms, visuomet kreiptis.
Šventėje taip pat viešėjo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė.

Tęsinį skaitykite 59 nr.

Skaityti toliau …
Sutelkus pareigūnų ir gyventojų  pajėgas, dingusi kelmiškė rasta gyva

Rugpjūčio 1-ąją Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate (Telšių apskr. VPK Kelmės r. PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl liepos 30 d., apie 20.00 val., iš namų Kelmėje išėjusios ir be žinios dingusios sveikatos sutrikimų turinčios 69-erių metų moters paieškos.
Ieškant dingusiosios, paiešką vykdė gausios Telšių apskr. VPK Kelmės r. PK pareigūnų pajėgos, kuriems talkino artimieji, vietos gyventojai, o paieškai iš oro buvo pasitelktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT)
Aviacijos rinktinės orlaivis su įgula. Nepavykus rasti moters, prie rugpjūčio 2-ąją tęsiamos paieškos veiksmų prisijungė ir VĮ Tytuvėnų miškų ūrėdijos, Tytuvėnų girininkijos girininkas Jonas Klimas, kurio pagalba buvo nustatyta paskutinė galima dingusiosios judėjimo kryptis. Pakartotinai atvykus sraigtasparniui „Eurocopter EC 120 Colibri“, pilotų buvo paprašyta išžvalgyti girininko nurodytą vietovę tarp Kelmės rajono Medsodžių ir Trainaičių kaimų, kur plyti sunkiai pravažiuojamas Tytuvėnų „Tyrelio“ durpynas. Antrąkart pakilęs sraigtasparnis davė rezultatą – apie 16.20 val., girininko nurodytoje Tytuvėnų „Tyrelės“ nebenaudojamo durpyno teritorijoje, nuošalioje laukymėje buvo rasta moteris, kuri orlaiviu nedelsiant nugabenta į Kelmės miestą bei tolimesniam gydymui dėl sveikatos sutrikimų perduota medikams. Iš namų išėjusi ir tris paras klaidžiojusi moteris nuo savo gyvenamosios vietos buvo nutolusi apie 25 km.
Policijos pareigūnai dėkoja paieškai talkinusiems asmenims, VSAT pareigūnams ir girininkui J. Klimui, kurio suteikta informacija apie galimą dingusiosios buvimo vietą davė apčiuopiamą rezultatą.

Policijos komisariato
informacija

Skaityti toliau …
Kelmėje viešėjo Vokietijos  ambasadorė

Liepos pabaigoje Kelmėje lankėsi Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorė Jutta Schmitz ir Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Arūnas Baublys. Pusdienį Kelmėje praleidę garbingi svečiai bendravo su Kelmės rajono valdžios atstovais ir dalyvavo susitikime su vietos verslininkais.
Liepos 30 d. J. Schmitz ir
A. Baublys savivaldybės administracijos salėje susitiko su valdžios atstovais,  prie kavos puodelio aptartas šalių bendradarbiavimas ir galimos investicijos.
J. Schmitz susirinkusiems priminė, kad pagrindinis ambasados uždavinys – atstovauti šalį visose srityse. Pasak viešnios, Vokietijos ambasadai itin rūpi vokiečių kalbos mokymas, todėl pasidžiaugta, kad Lietuvoje moksleiviai šią kalbą renkasi gana noriai. Kelmės rajonas išskirtinis todėl, kad šį pavasarį čia buvo surengta jau 15-oji Vokiečių kalbos šventė.
– Kiek teko bendrauti su lietuviais, visi teigė, kad ryšiai su Vokietija yra geri, tačiau tobulėti tikrai yra kur. Esu įsitikinusi, kad ir toliau tęsime sėkmingą bendradarbiavimą, – kalbėjo Vokietijos ambasadorė.

 

Tęsinį skaitykite 57 nr.

Skaityti toliau …
Teismas paskelbė nuosprendį brolžudystės byloje

2014 m. lapkričio 5 d. apie 22 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad į VšĮ „Kel-
mės ligoninė“ priėmimo skyrių pristatytas neblaivus (1,89 prom.) Tytuvėnų m. gyventojas, su durtine žaizda nugaroje, nukentėjusiojo aiškinimu, jį mieste subadė pro šalį ėję nepažįstami jaunuoliai. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės, neatitikusios nukentėjusiojo pir-
minės versijos, tyrėjus vertė ieškoti tikrojo padaryto nusikaltimo kaltininko. Per tyrimą paaiškėjo, kad kartu gyvenantys broliai išgėrinėdavo, kartais susikivirčydavo. Nusikaltimo dieną broliai taip pat girtavo ir vienas iš jų, apimtas pykčio, peiliu dūrė kitam į nugarą. Tik vėliau įtariamasis A. R., gim. 1958 m., suvokė, kad broliui gresia pavojus, todėl iškvietė medikus, kurie nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Deja, 2014 m. lapkričio 10 d. nukentėjusysis ligoninėje mirė.
Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjęs bylą dėl brolio nužudymo priėmė nuosprendį – A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., jam teismas  skyrė bausmę – laisvės atėmimą 9 metams.

Policijos komisariato
informacija

Skaityti toliau …
Pratęstas šienavimo terminas

Ūkininkai, deklaruojantys pasėlius ir norintys gauti tiesiogines išmokas, prisiima įsipareigojimus savo ganyklas arba pievas nušienauti bent 1 kartą per metus arba visiškai nuganyti iki liepos 15 d. Atsižvelgdama į šiam metų laikui Lietuvoje nebūdingą sausrą, Žemės ūkio ministerija šienavimo terminą pratęsė dviem savaitėmis – iki rugpjūčio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujasis šienavimo ir ganymo terminas galioja tik žolėdžių ūkinių gyvūnų laikytojams (ne mažiau kaip 0,3 SG/ha), nes sausra didžiausią įtaką padarė būtent gyvūnų ganymui būtinų plotų naudojimui.
Šis sprendimas daliai pareiškėjų suteikia galimybę iš naujo įvertinti deklaruojamų ganyklų plotų žolinės augalijos atsinaujinimo būklę ir įpareigoja pasirūpinti nenuganytais bei nešienautais deklaruotais plotais iki rugpjūčio 1 d.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Skaityti toliau …
Trys Graikijos krizės pamokos Lietuvai

Nors Graikija tapo dramatiškiausiu struktūrinių euro zonos problemų pavyzdžiu, ji nėra vienintelė, susidūrusi su gyvenimo vieningos valiutos erdvėje iššūkiais. Prisijungimas prie euro zonos gali būti palaiminimu, bet gali būti ir prakeiksmu. Tačiau šalys pačios pasirenka, kuriuo keliu joms eiti.

Konkurencingumas priklauso nuo kainų lygio

Pagrindinis apribojimas, su kuriuo susiduria visos eurą įsivedusios ar prie euro savo valiutos kursą pririšusios šalys – bendras kainų lygis šalyje nebegali kisti dėl valiutos kurso pokyčių. Todėl išorinis šalies konkurencingumas tampa priklausomas nuo vidinių kainų pokyčius lemiančių veiksnių – viešojo sektoriaus išlaidų, atlyginimų augimo tempo, taip pat lankstumo prekių ir paslaugų bei darbo rinkoje.
Iš esmės visos pastaruosius šešetą metų sunkumų patiriančios periferinės euro zonos šalys išgyveno tą patį scenarijų: įstojus į euro zoną į šalį iš užsienio plūdo finansinės įplaukos, skolintais pinigais buvo finansuojama viešojo sektoriaus plėtra, kainos ir atlyginimai šalyje augo greičiau nei našumas, dėl to vietinės prekės tapo vis mažiau konkurencingos užsienyje, o užsienyje pagamintos prekės – vis įperkamesnės. Dėl to nuosekliai didėjo prekybos deficitas, kurį palaikyti buvo galima tik dar didesniu skolinimusi iš užsienio. Tokiu būdu šalys pakliuvo į užburtą ratą, iš kurio išeiti akimirksniu neįmanoma, nes nėra valiutos devalvavimo galimybės.

Atsakinga viešųjų išlaidų politika

Valdžios rankose slypi visi reikiami įrankiai, reikalingi išvengti šių spąstų ir klestėti pinigų sąjungoje: atsakinga viešųjų išlaidų politika, viešojo sektoriaus darbuotojų bei minimalios mėnesinės algos reguliavimas.
Neatsakingas Graikijos elgesys su viešojo sektoriaus pinigais, neadekvatūs pensijų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų dydžiai yra visiems gerai žinomi. Lietuvoje pagundos pamaloninti viešojo sektoriaus darbuotojus ne tik keliant atlyginimus, bet ir apskritai jį plečiant (viešajame sektoriuje dirba net 28 proc. visų dirbančiųjų), arba neadekvačiai keliant MMA lygį, taip pat nėra naujiena.

Geriausiai būtų, jei šie dydžiai judėtų kartu su našumo augimu. Taip užkirstume kelią, kad nepagrįstas atlyginimų didinimas silpnintų šalies konkurencinę poziciją.

Viešojo sektoriaus skolos
valdymas

Antrasis įrankis – viešojo sektoriaus skolos valdymas. Dar prieš krizę Graikijos skolos lygis siekė 103 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia skola susidarė nepaisant to, kad nuo euro įvedimo iki krizės Graikijos ekonomika kasmet augo vidutiniškai 4,2 proc. Viešojo sektoriaus išlaidos yra galinga priemonė, kuria galima reguliuoti vartojimo, investicijų, atlyginimų ir kainų lygį šalyje, tačiau ši priemonė tampa neveiksni, kai skola siekia tokias aukštumas. Krizei smogus, Graikijos skola per kelis metus šoktelėjo iki 171 proc. BVP ir akivaizdu, kad tapo nebetvari – realistiškai žiūrint, tokio dydžio skolos nebeįmanoma grąžinti.
Krizės akivaizdoje Lietuvos skola taip pat šoktelėjo nuo 15 proc. iki 40 proc. 2012 metais. Nepaisant to, kad Europos Komisijos vertinimu Lietuvos realusis BVP jau kelerius metus viršija potencialųjį BVP, t.y. esame aukštutinėje ekonominio ciklo stadijoje, Lietuvos skola didėjo praėjusiais metais, didės ir šiemet.
Siekiant suvaldyti skolą, ekonominio pakilimo metu būtina siekti subalansuoto arba perviršinio biudžeto. Lietuvoje perviršinio biudžeto mes nesame turėję nė karto nuo Nepriklausomybės atgavimo, nepaisant dviženklius skaičius siekusio ekonomikos augimo praėjusį dešimtmetį iki krizės. Nepaisant pastarųjų kelių metų ekonomikos augimo, subalansuotas biudžetas išlieka tik miražu ir šiandien. O konkrečių ir svarbiausia – patikimų planų, kada bus pasiektas perviršinis biudžeto deficitas, nėra iki šiol.

Prekių ir paslaugų bei darbo rinkos lankstumas

Trečiasis įrankis yra susijęs su prekių ir paslaugų bei darbo rinkos lankstumu. Nesant nominalios devalvacijos galimybės, prisitaikymas prie krizinių situacijų, pavyzdžiui, staigaus visuminės paklausos susitraukimo, gali vykti tik per realiąją devalvaciją, kitaip tariant, per atlyginimų ir kainų mažėjimą. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad realioji devalvacija vyktų kuo sklandžiau ir greičiau, t.y. atlyginimai ir kainos turi maksimaliai lanksčiai reaguoti į paklausos pokyčius. Dėl to turi būti užtikrintas ne tik prekių ir paslaugų rinkos efektyvumas per monopolijų pažabojimą, verslui palankių sąlygų užtikrinimą, bet ir užtikrinant darbo santykių lankstumą.
Graikijos pamokų sąrašas tik-
rai nėra baigtinis, o pasimokyti yra ir daugiau iš ko. Tačiau prisijungus prie bendros valiutos erdvės ir nesant galimybės manipuliuoti valiutos kursu kainų ir atlyginimų valdymas ekonomikoje tampa itin svarbiu.

Rokas Grajauskas

Skaityti toliau …
Dar kartą apie  kaimyniškus santykius…

Korėjiečių liaudies posakyje teigiama: „kuo geriau pažįstu žmones, tuo labiau myliu šunis“. Su šia rytiečių išmintimi, matyt, sutiktų ir didelė dalis kelmiškių, ankstyvą rytą ar pavakarę su savo keturkoju augintiniu išskubėjusių į lauką. Iš vadinamojo Raseinių kvartalo į redakciją užsukusi skaitytoja guodėsi, kad ją, bevedžiojančią ramų šunelį ir visada surenkančią jo „reikaliukus“, nuolatos užpuldinėją… „garbingo amžiaus kelmiškės“.
– Nepatingi net lango atsidaryti ir pašūkauti, špygą parodyti, o jei eina pro šalį, tai būtinai sustoj ar išvadina visaip, kaip tik gali. Ir šunį, ir šeimininką. Tiesa, vyrų dar kiek prisibijo, pabamba tik tada, kai prasilenkia ir nutolsta keletą žingsnių. Nuolat pilasi priekaištai, kad šunys visur prikakoja, gėlynus iškasa…, – sakė pašnekovė.

Tęsinį skaitykite liepos 21 d. numeryje.

Skaityti toliau …
Puslapis 1 of 116123Kitas ›Paskutinis »