Pradžia » Archyvai pagal kategorijas » Rajone
Socialiniai tinklai skęsta nepažymėtoje politinėje reklamoje

Socialiniai tinklai skęsta nepažymėtoje politinėje reklamoje

2015 m. Savivaldybių tarybų rinkiminis laikotarpis išskirtinis ne tik tiesioginiais merų rinkimais, bet ir tuo, jog Vyriausioji rinkimų komisija pirmą kartą atkreipė kandidatų dėmesį į politinės reklamos socialiniuose tinkluose žymėjimo svarbą. Kol kandidatai džiūgauja pigios ir efektyvios reklamos socialiniuose tinkluose galimybėmis, nevyriausybinių organizacijų atstovai nerimauja dėl sparčiai augančio nežymėtos politinės reklamos socialiniuose tinkluose skaičiaus.
Šiuo metu Lietuvoje beveik 1,2 milijono gyventojų naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“. Didžioji jų dalis – pilnamečiai šalies gyventojai. Į išmaniąją auditoriją nusitaikę politikai priešrinkiminiu laikotarpiu aktyviai išnaudoja socialinių tinklų teikiamas galimybes: organizuoja susitikimus su rinkėjais, platina agitacinę medžiagą, pasitaiko atvejų, kada „Facebook“ tampa ir politinių oponentų kovų lauku.
Per pastaruosius keturis mėnesius aktyvūs piliečiai visuomeninei organizacijai „Baltosios pirštinės“ pranešė apie daugiau nei 200 galimų rinkimų tvarkos pažeidimų, 121 – susijęs su politine agitacija. Didžioji dalis jų – apie netinkamai arba visai nepažymėtą politinę reklamą socialiniuose tinkluose. Pasak organizacijos atstovų, prasidėjus rinkimų savaitei, pranešimų skaičius apie tokio tipo pažeidimų skaičius sparčiai auga.
„Pastebime, kad politikai naudojasi paskutinėmis galimybėmis pasiekti rinkėjus: pildo savo rinkiminių pažadų sąrašus, agituoja rinkėjus balsuoti ir kitaip lenkia piliečius į savo pusę. Tai suprantama, tačiau kandidatai neturėtų pamiršti, jog socialiniai tinklai – viešoji erdvė, kuriai galioja politinės reklamos žymėjimo taisyk-lės,“ – teigė „Baltųjų pirštinių“ vadovas Simas Simanauskas.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį Vyriausioji rinkimų komisija rinkimuose besiruošiančioms dalyvauti partijoms ir rinkimų komitetams išplatino rekomendacijų paketą apie politinės reklamos socialiniuose tinkluose žymėjimo tvarką. Jame numatoma, kad internete skleidžiama politinė reklama turi būti žymima kaip rek-lama spaudoje arba televizijoje priklausomai nuo formos. Visais atvejais reikalaujama nurodyti „Politinė reklama“ (arba „Rinkimų agitacija“) ir lėšų šaltinis. Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovo teigimu, nepaisant VRK rekomendacijų, politinės reklamos žymėjimo pažeidimus daro visos partijos, o kai kurios ant to pačio grėblio lipa daugiau nei du kartus.
„Susidaro įspūdis, kad kai kurie politikai žaidžia savotišką žaidimą: pastebės kas nors, kad reklama nežymėta ar ne. Didžioji dauguma kandidatų, sulaukę piliečių raginimo, klaidą bando taisyti prie agitacinės vaizdinės medžiagos pridėdami užrašą, jog tai – politinė reklama. Ar tai teisingas reklamos žymėjimas? „Baltųjų pirštinių“ vertinimu – ne, tačiau tai tikrai geriau nei jokio reklamos žymėjimo,“ – sakė S. Simanauskas.
Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovo teigimu, pagal VRK rekomendacijas teisingai pažymėta politinė reklama, skirta socialiniams tink-
lams, būtų laikoma agitacijai skirta vaizdinė medžiagą, kurioje aiškiai matytųsi politinės reklamos žyma.
„Socialiniai tinklai sukurti taip, kad juose skleidžiama informacija būtų lengva dalintis. Natūralu, kad toks yra ir „Facebook“ besireklamuojančių kandidatų interesas. Kita vertus, bet kurio piliečio interesas suprasti, kokiu tikslu jį pasiekia viena ar kita informacija. Politinės reklamos žyma niekada nepasimes, kai ji puoš agitacijai skirtą vaizdinę medžiagą, o ne taps lyg tarp kitko užrašytu sakiniu, kurį pamesti labai paprasta,“ – sakė „Baltųjų pirštinių“ vadovas S. Simanauskas.
Šiuo metu visoje Lietuvoje „Baltųjų pirštinių“ savanorių veiklą organizuoja virš 70 asmenų, daugiau nei 800 registruotų savanorių regionuose telkia komandas, kurios stebės išankstinį balsavimą, balsavimą specialiuosiuose paštuose ir namuose, o rinkimų dieną pasklis po skirtingas rinkimų apylinkes. „Baltųjų pirštinių“ veiklos organizavimu ir savanorių koordinavimu užsiimti gali tik jokiai politinei partijai nepriklausantys asmenys, tuo tarpu „Baltųjų pirštinių“ savanoriais yra kviečiami tapti visi, sklandžią rinkimų eigą užtikrinti norintys piliečiai.

Rūta Mačiulytė

Prezidentė apdovanojo Kelmės „Kražantės“ progimnazijos moksleivius

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su bendruomenėmis išradingiausiai paminėjusiomis Vasario 16-ąją ir įteikė trispalves.

Už idėjos originalumą, gebėjimą sutelkti žmones, istorinės atminties išsaugojimą, tradicijų ir meilės Lietuvai puoselėjimą Prezidentė apdovanojo 20 pilietinių iniciatyvų, surengtų akcijos „Vasario 16-ąją švęsk išradingai“ metu.

„Vasario 16-oji – mūsų vienybės ir laisvės švente. Šiais metais plačiai pasklidusios pilietinės iniciatyvos sutelkė Lietuvos piliečius visame pasaulyje. Jos rodo, kad Lietuva yra globali, mes didžiuojamės savo Tėvyne ir branginame Nepriklausomybę. Dėkoju visiems nuoširdžiai ir išradingai paminėjusiems valstybės gimtadienį“, – sakė Prezidentė.

Prezidentės inicijuota akcija „Vasario 16-ąją švęsk išradingai“ jau trečią kartą kvietė originaliai ir prasmingai paminėti Valstybės atkūrimo dieną. Akcijos metu vyko daugiau nei 250 renginių Lietuvoje ir užsienyje – Airijoje, Australijoje, JAV, Norvegijoje ir Ispanijoje. Žmonės valstybės gimtadienį minėjo formuodami originalias trispalves, su dainomis ir liaudies šokiais, rengdami šventinius koncertus, bėgimus ir eisenas. Šalies mokyklose ir darželiuose vyko protmūšiai, kūrybinės dirbtuvės ir istorijos pamokos.

Prezidentė padėkojo visoms prie akcijos prisijungusioms bendruomenėms ir piliečiams ir palinkėjo taip pat išradingai ir vieningai ruoštis valstybės 100-mečio jubiliejui.

Lietuvos trispalvė įteikta ir Kelmės „Kražantės“ progimnazijos atstovams.

 

Prezidentės spaudos tarnyba

Skaityti toliau …
Ar savivaldybė laikosi teisės aktų nuostatų?

Vasario 17 d. vykusiame Kontrolės komiteto posėdyje kaip visuomet neišvengta aštresnių pasisakymų ir diskusijų tarp komiteto narių bei valdančiosios daugumos.
Grąžintos nepanaudotos lėšos
Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja Birutė Barakauskienė pristatė Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų bei apskaitos ir panaudojimo audito išvadas.
B. Barakauskienės pasakojimu, 2014 m. liko neįsisavinta 176,7 tūkst. Lt Kelių fondo priežiūros lėšų. Dėl užsitęsusio vandentvarkos projekto įgyvendinimo, nebaigti Žemaitės g., esančios Užvenčio m., šaligatvio rekonstrukcijos darbai už 18,8 tūkst. Lt. Dėl per vėlai pasirašytos rangos darbų sutarties taip pat neatlikti Ventos g. šaligatvio Užvenčio m. rekonstrukcijos darbai už 125,4 tūkst. Lt.
Audito metu reikšmingų klaidų, galinčių daryti įtaką 2014 m. ataskaitai apie atliktus darbus ir lėšų panaudojimą, nenustatyta. Tačiau, kontrolieriaus pavaduotojos B. Barakauskienės teigimu, atliekant auditą nustatyti kiti reikšmingi teisės aktų nesilaikymo atvejai.
– Audito metu nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorė praėjusiais metais iš Programos lėšų kapitalui formuoti pasirašė rangos sutarčių už daugiau nei 3 mln. Lt, nors finansavimas buvo skirtas tik 1484,1 tūkst. Lt, 2205,9 tūkst. Lt viršijo patvirtintus asignavimus, – apie vieną iš teisės aktų nesilaikymo atvejų pasakojo B. Barakauskienė. Administracijos direktorė Irena Sirusienė teisinosi ir teigė nematanti jokių įstatymų pažeidimų.
Itin daug diskusijų sukėlė Kelmės miesto Vytauto Didžiojo gatvė.

Sigita Maziliauskienė

Skaityti toliau …
Amžinoji Kanapinio ir Lašininio dvikova

Žiemai einant pabaigon, kai visi išsiilgę saulės, žalumos ir šilumos, o paukščiai jau ima nedrąsiai čiulbėti, Lietuvoje trankiai švenčiamos Užgavėnės. Šią dieną kur bepasisuksi, visur aplink persirengėliai, nešiojantys Pavasario kvietimą po kiemus. Tytuvėnuose, pačiame miestelio centre, Žiemą iš kiemų varyti visus kvietė čigonėlė Kotrė ir žydukas Abramas. O buvo tam gerai pasiruošę: dešrų ir košės, blynų ir arbatos netrūko, kad susirinkusiųjų jėgos neapleistų. Morė išdidžiai kėpsojo pakraštyje, stebėjo besilinksminančiuosius ir laukė savo neišvengiamo galo. Šventę jau tradiciškai draugiškai sukibę rengė Tytuvėnų kultūros centras, seniūnija, gimnazija, bendruomenė bei Tytuvėnų regioninio parko direkcija.

Vyko įvairiausios varžytuvės: visiems magėjo išmėginti vaikščiojimą kojūkais, sudalyvauti virvės traukimo varžybose, vaikai smagiai laidė batus į taikinį. Šokiais, dainomis ir judriais žaidimais pavasaris buvo kviečiamas ateiti, o aikštelės viduryje spirgėjo laužas, ištirpdęs aplink save sniegą – kaip koks ateinančios šilumos pranašas. Galiausiai dvikovoje susitiko Lašininis ir Kanapinis. Apsiplakę, apsistumdę jie susirėmė lemiamą kartą ir Kanapinis nugalėjo. Pavasaris ateis!

Agnė Buchaitė,

Tytuvėnų regioninio parko direkcijos kultūrologė

Skaityti toliau …
Šv. Valentino teroras paliečia visus

Artėjant Šv. Valentino dienai psichologas Julius Tilvikas pastebi vis daugiau desperatiškų bandymų vengti vienatvės. Tiek vieniši, tiek antrąsias puses turintys žmonės savo partneriams nuleidžia reikalavimų kartelę. Pažinčių svetainės flirtas.lt duomenimis, pirmosiomis vasario savaitėmis lankytojų aktyvumas yra vienas didžiausių metuose.

„Prieš vasario 14 d. sulaukiame žymiai daugiau naujų bei sugrįžtančių narių nei įprastai, ir šis pakilimas dar tęsis kelias savaites. Filmai, pokalbiai ir porelės gatvėse – viskas vienišiams primena, kad jie gyvena vienatvėje. Pažinčių svetainėse jie atranda bendraminčių, kurie jaučiasi taip pat. Duodami ir gaudami dėmesio žmonės lengviau išgyvena šį laikotarpį, kai yra kone verčiami turėti antrą pusę“, – sako pažinčių svetainės rinkodaros vadovas Audrius Vrubliauskas.

Jam pritaria psichologas J. Tilvikas: „Ši diena diktuoja: „neturi antros pusės – esi nenormalus.“ Norėdami būti „normaliais“ ne tik vienišiai, bet ir turintys poras linksta į kraštutinumus, susikuria iliuziją ir įsivaizduoja tokius santykius, kokių iš tiesų nėra. Jie save teisina: „geriau būti su bet kuo, bet tik ne vienam.“

Pasak jo, ieškoti antros pusės – normalu. „Bandyti puoselėti santykius su žmogumi, su kuriuo niekas nesieja – kelias į disfunkcinius santykius. Poroms turėtų būti svarbiau ne datos ir šventės, o tai, kas jie yra, ko tikisi iš partnerio ir kodėl apskritai yra kartu. Lygiai taip pat nebrandu antros pusės ieškoti vien tam, kad vasario 14 d. nesijaustume vieniši“, – aiškina J. Tilvikas.

Jei būtų vienišas ne savo noru, psichologas sau primintų, kad ši diena jam nėra svarbi. „Kai kiti švenčia gimtadienius ar vestuvių sukaktuves – manęs tai neliečia, aš tiesiog gyvenu. Taip pat ir Šv. Valentiną švenčia tie, kurie turi, ką švęsti, o jei neturi ką švęsti, tai ir nešventi“, – sako psichologas.

„Kurti naujus santykius reiktų su žmogumi, su kuriuo iš tikro norite būti ir kuris lygiai taip pat stipriai nori būti su jumis, kuris pakylėtų jus ir kurį pakylėtumėte jūs. Tai turi būti žmogus, su kuriuo būdami kartu galėtumėte augti ir kaip pora, ir kaip atskiros asmenybės. Būti vieniems yra žymiai geriau negu būti su kažkuo vien tam, kad nesijaustume vieniši“, – teigia J. Tilvikas.

Marius Petrauskas

Skaityti toliau …
Diskusija „Verslas ir Valdžia“

Diskusija vyko 2015 m. vasario 3 d. 14 val., Kelmės turizmo ir verslo informacijos centre. Diskusijoje dalyvavo Kelmės rajono valdžios atstovai, kandidatai į Kelmės rajono merus, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, seimo narys Algimantas Salamakinas, LR Ūkio ministerijos atstovė Inga Vėževičienė atsakinga už ES paramos lėšų skirstymą supažindino su ūkio ministerijos rengiamais projektais ir Europos paramos galimybėmis verslui.

Skaityti toliau …
Buvo politinis spaudimas?

Pačioje sausio mėnesio pabaigoje į eilinį posėdį rinkosi rajono tarybos nariai. Nors lauke tvyrojo vėsa, miesto seniūnijos salėje tąkart, matyt, buvo išties karšta: posėdžio metu pristatytos praėjusių metų veiklos ataskaitos.

Pabarstyti pigiau nei laidoti

Pirmiausiai į vietos politikų klausimus teko atsakyti posėdyje apsilankiusiai Seimo narei Almai Monkauskaitei. Vygandas Každailis jos teiravosi, ar Seimo nariai bando rūpintis slidžiais ir nelabai prižiūrimais krašto keliais, mat pasikeistus oro sąlygoms nestinga nelaimingų atsitikimų. Politikas pastebėjo, kad įstaigos, kurios turėtų prižiūrėti ir užtikrinti kiek galima geresnę kelių būklę, labiau rūpinasi savo pastatų statybomis bei naujų automobilių įsigijimu, bet ne tiesioginiu darbu. A. Monkauskaitė priminė, kad kelininkus žiema visada užklumpa netikėtai ir kitaip dar nėra buvę.

– Ir kažin ar bus. Tačiau lėšų kelių priežiūrai šiemet yra skirta kur kas daugiau nei pernai. Manau, kad pasikeis oro sąlygos ir keliai pagerės. O kad kelių priežiūra nėra tokia gera, kokia buvo anksčiau, jau esu girdėjusi iš savo rinkėjų. Žmonės sako, kad skiriasi kelių būklė išvažiavus iš Kelmės į Raseinių rajoną. Esu dėl to kalbėjusi su ponu Bakanovu, bet jis niekada nepripažįsta, kad tai tiesa. Tokia yra realybė. Pakalbėsiu su juo dar kartą, – prižadėjo Seimo narė.

Prie šių A. Monkauskaitės pažadų prisidėjo ir rajono meras Vaclovas Andrulis, sakęs, kad taip pat kreipsis į reikiamus asmenis šiuo klausimu. Tarybos narys Vytautas Šimkūnas sakė dėl kelio Tytuvėnai–Šiauliai jau kalbėjęs su Šiaulių regiono kelių vadovu P. Bakanovu ir šis aiškino, jog mažus automobilių srautus sutelkiantiems keliams skiriamas nedidelis dėmesys.

–  Šis kelias nevalomas ir nebarstomas. Ten važiuojant slidžiu keliu, kaskart galima pamatyti po kelis nuslydusius automobilius. Juk pabarstyti būtų pigiau nei laidoti žmones, – sakė V. Šimkūnas.

Pasigesta šeimininkiškumo

Posėdžio pradžioje metų veiklos ataskaitą pristatė Kontrolės komiteto pirmininkas Gipoldas Karklelis. Jis sakė, kad visą programą, kuri buvo suplanuota, pavyko įgyvendinti.

– Mes nedirbame buldozeriniu principu. Atstovaujame visoms taryboje esančioms frakcijoms. Komiteto sudėtyje yra 8 tarybos nariai, po du iš kiekvienos frakcijos. Dirbame diskutuodami, ieškodami kompromisų, – sakė G. Karklelis ir dėkojo stropiai dirbusiems komiteto nariams.

Taryba ne tik įskaitė Kontrolės komiteto nuveiktus darbus, bet ir pritarė šių metų pirmajam ketvirčiui numatytiems uždaviniams.

Kur kas karštesnių diskusijų sulaukė Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės Daivos Bružienės ataskaita už praėjusius metus. Finansinius ir veiklos auditus atliekančios tarnybos pagrindinis uždavinys – prižiūrėti ar teisėtai, rezultatyviai ir efektyviai naudojamas bei valdomas savivaldybei priklausantis turtas ir įsisavinamos biudžeto lėšos. Tarnybos veikla grindžiama nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo, viešumo ir profesionalumo principais. Rengiant 2014 metų ataskaitą, buvo atlikta išsami kontroliuojamų įstaigų analizė. Pasak kontrolierės, auditoriai atliko nešališkus auditus, o dauguma tikrintų įstaigų tinkamai reagavo į pateiktas rekomendacijas. Prie svarbiausių darbų kontrolierė priskyrė 2013 metais pradėtus ir praėjusiais metais pabaigtus auditus dėl savivaldybės 2013 m. biudžeto vykdymo ir lėšų naudojimo, dėl savivaldybės konsoliduotų ataskaitų rinkinių ir kt. Taip pat buvo atliktos audito procedūros įvairiose srityse – 15 savivaldybės biudžetinių įstaigų, 5 ribotos apimties finansiniai auditai dėl savivaldybės galimybių imti ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas, suteikti garantus Kelmės vietinio ūkio ir autobusų parko imamiems investiciniams projektams vykdyti bei dėl 2013 m. kelių priežiūros ir plėtros programų lėšų panaudojimo. D. Bružienė sakė, jog patikrinimų metu pastebėta šeimininkiškumo įgūdžių stoka tiek valdant turtą, tiek panaudojant lėšas, todėl šiemet buvo nuspręsta išplėsti audito tikslų spektrą: bus vertinamas ekonomiškumas, paskolų bei sutaupytų socialinės paramos lėšų naudojimas. Ypač didelį dėmesį numatoma skirti asignavimo valdytojų finansinei drausmei užtikrinti, bus analizuojama, ar tinkamai naudojami darbo užmokesčiui skirti asignavimai.

Gipoldas Karklelis Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės teiravosi, ar 2014 m. jų institucijai pavyko išlikti savarankiškai ir veikti nepriklausomai, nepatiriant politinio spaudimo. Daiva Bružienė patikino, kad Tarnyba sugebėjo išlikti politiškai neutralia, nepriklausoma ir veikė pagal visus reikalavimus. Šis atsakymas neįtikino Petro Račkausko.

– Kai ataskaita buvo pristatyta komiteto posėdyje, daug pastabų buvo pareikšta savivaldybės administracijai, tačiau tarybos posėdyje apie tai neužsiminta. Kodėl? – klausė tarybos narys.

Daiva Bružienė sakė, kad nors taryboje administracijai skirtos pastabos ir liko neišsakytos, tačiau į neatsižvelgtas rekomendacijas bus atkreiptas dėmesys ir jos nebus pamirštos.

Vygandui Každailiui labiausiai ataskaitoje „įstrigo didžiausias nusikaltėlis – Kelmės kultūros centras“, tad politikas teiravosi, ar ten iš tiesų tokia netvarka, kad šią įstaigą galima įtraukti vos ne į kiekvieną pažeidimų eilutę? Kontrolierė patikino, jog ataskaitoje apibendrintai surašyta tai, kas rasta patikrinimų metu.

Seimo narė A. Monkauskaitė domėjosi, kur kontrolieriai pasigedo šeimininkiškumo valdant turtą ir naudojant lėšas. Pasirodo, šių įgūdžių ypač pasigesta Liolių socialinės globos namuose, Tytuvėnų jaunimo mokykloje, daug pažeidimų nustatyta viešųjų pirkimų srityje.

Tęsinį skaitikyte laikraštyje

Monika Žukauskaitė

Skaityti toliau …
Trys Kelmės profesinio rengimo centro gyvavimo dešimtmečiai

Kelmės profesinio rengimo centras šiemet skaičiuoja trisdešimtuosius veiklos metus. Ta proga mokyklos kolektyvas kviečia pažinti ir prisiminti tai, kuo gyventa visą šį laikotarpį ir kas svarbu šiandienos profesinio mokymo precese.

Viešosios įstaigos Kelmės profesinio rengimo centro direktorius Sigytas Šlickus, paklaustas apie ateities planus, pasakojo, kad planų ir darbų daugybė. Pasak S. Šlickaus, reikia tvarkyti Profesinės mokyklos pastatus, dalyvauti įvairiuose projektuose.

– Mokiniai elgiasi teisingai, pasirinkdami profesinę mokyklą, jeigu neturi planų siekti universitetinio išsilavinimo. Taip jie nepraranda metų, bet mokosi profesijos ir daug anksčiau pasiruošia gyvenimui. Šiandien labai trūksta jaunų žmonių, turinčių profesinį išsilavinimą, – pasakojo S. Šlickus, linkėdamas moksleiviams sėkmingų mokslų.

– Linkiu, kad mokiniams sektųsi mokslai, o mūsų mokykla gražėtų. Kad dalyvautume įvairiuose projektuose, įsigytume naujos įrangos ir priemonių, kurios paįvairintų jaunuolių mokymąsi ir padėtų daugiau sužinoti, – linkėjo S. Šlickus ir pasidžiaugė pradėtu statyti sporto kompleksu šalia Profesinio rengimo centro, dėl kurio mokykla ateityje taps dar patrauklesnė.

Skaityti toliau …
Pristatytas 2015 m. savivaldybės biudžetas

Sausio 26 d. vyko bendras Biudžeto ir investicijų komiteto posėdis, per kurį pristatytas 2015 m. rajono savivaldybės biudžeto projektas. Posėdžiui pirmininkavo Rimantas Motuzas.

Pajamos didės

2015 m. biudžeto projektas suformuotas eurais. Administracijos direktorės Irenos Sirusienės teigimu, bendras 2015 m. biudžetas yra 24,7 mln. eurų, tai 558 tūkst. eurų daugiau nei praėjusiais metais. Esą pajamos didėja dėl savivaldybių išlaidų didėjimo ir papildomai priskirtų funkcijų.

2015 m. mokinio krepšelio lėšų rajono savivaldybei skirta 6 mln. eurų, šiais metais lėšų mažiau dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus rajone. 93 proc. šios sumos atiteks ugdymo įstaigoms, likę 7 proc. bus skirstomi pagal rajono Tarybos patvirtintą tvarką.

Finansų skyriaus vedėja Vida Sinkevičienė informavo, kad pateiktame biudžeto projekte atlyginimams lėšų skirta apie 10,5 mėnesiams, ūkinėms išlaidoms dešimčiai mėn., o socialinėms įstaigoms tik 6,5 mėn. Esą sutaupytas lėšas, neišmokėtas tam, kam nereikia, bus galima skirti socialinėms įstaigoms.

Kontrolės komiteto pirmininkas Gipoldas Karklelis domėjosi, ar įstaigos teisingai suskaičiavo visas būsimas išlaidas.

– Praėjusiais metais per Kontrolės komiteto posėdį, kai pradėjome šią problemą nagrinėti, tai kaltų, kaip ir neliko. Įstaigos pateikė, kažkas nesužiūrėjo… Buvo pažadėta, kad formuojant 2015 m. biudžetą, bus tikrai patikrinta. Norėtųsi, kad konkrečiai matytųsi specialisto vardas, pavardė ir būtų aišku, kas „neša“ atsakomybę už pateiktų skaičių teisingumą, – pasisakė G. Karklelis.

Šiais metais planuojama imti 428,8 tūkst. eurų paskolą investiciniams projektams finansuoti. V. Sinkevičienės teigimu, kol kas Valstybės investicijų programos lėšos (VIP) gautos tik iš Sveikatos ministerijos. Esą, kol baigsis metai, dar galima tikėtis papildomų lėšų iš kitų ministerijų, maždaug apie 580 tūkst. eurų.

– Biudžetas dar papilnės, bus gautos papildomos lėšos vietinės reikšmės keliams tvarkyti, pradiniame biudžete to nėra, – informavo V. Sinkevičienė.

Didės pedagogų ir kultūros darbuotojų atlyginimai

Finansų skyriaus vedėjos V. Sinkevičienės teigimu, 2015 m. savivaldybės biudžeto projekte siūlomos lėšos kai kurioms įstaigoms, palyginti su pernai metais, yra padidintos. VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centro“ turizmo programai numatoma skirti 50 tūkst. eurų. Smulkųjį verslą siūloma paremti 23,170 tūkst. eurų, lyginant su pernai metais, 3 tūkst. eurų daugiau. VšĮ „Kelmės turizmo ir verslo informacijos centrui“ skiriamos lėšos padidintos iki 26 tūkst. eurų. Smulkiųjų ūkininkų rėmimo programos lėšos šiemet padidintos daugiau nei 8 tūkst. eurų,  iš viso 24 481 euras. I. Sirusienė prakalbo apie didėsiančias išlaidas 2015 metais. 197 tūkst. eurų bus skiriama socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms, išlaidos taip pat didės dėl socialinių pašalpų ir kompensacijų apvalinimo bazinio dydžio. Kultūros darbuotojai nuo liepos mėnesio sulauks užmokeščio padidinimo, tam planuojama skirti – 121 tūkst. eurų, numatoma kelti ir minimalią algą iki 300 eurų, tam bus skiriami 63 tūkst. eurų. I. Sirusienės teigimu, iš viso išlaidos savivaldybei atsieis apie 427,265 tūkst. eurų.

– Noriu priminti, kad prisidėjo 5 etatai „Kūlverstuko“ lopšelyje-darželyje, kurie iš mūsų dar pareikalauja 35 tūkst. eurų, taip pat nauji etatai Vijurkuose, Liolių socialinės globos namuose ir paskolų bei palūkanų grąžinimas, – vardijo I. Sirusienė ir priminė, kad praėjusių metų likutis – 158,4 tūkst. eurų.

Susirinkime dalyvavęs Stasys Lekšas domėjosi dėl žadėto 10 proc. priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir auklėtojų atlyginimų didinimo. Kelmės rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos V. Sinkevičienės teigimu, šis pedagogų darbo užmokesčio padidinimas yra įskaičiuotas į mokinio krepšelio lėšas. S. Lekšas kalbėjo ir dėl didėsiančių šilumos kainų, tačiau V. Sinkevičienės teigimu, formuojant 2015 m. biudžetą, šilumos kainų padidėjimas nebuvo numatytas.

Neseniai atnaujintas stogas vėl reikalauja remonto

Diskusijų sukėlė ir siūlymas iš biudžeto sporto klubams bei kitoms išlaidoms skirti 37,651  tūkst. eurų. Pasak Vygando Každailio, ši suma nesikeičia jau daug metų, o sportą reikia skatinti. Mero pavaduotojas Kęstutis Bilius nesutiko su V. Každailiu teigdamas, kad praėjusiais metais minėta suma padidinta beveik 6 tūkst. eurų. R. Motuzas siūlė šį klausimą iki kito biudžeto svarstymo dar kartą apgalvoti ir pateikti naujų minčių, jam pritarė ir S. Lekšas, siūlydamas administracijai paieškoti sportui daugiau lėšų.

Daugiau nei 14 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto numatoma skirti Tytuvėnų kultūros centro ir bibliotekos pastato statybai.

Kražių kolegijos stogo keitimui planuojama atseikėti 48,100 tūkst. eurų. Nors prieš dešimtmetį vykę kolegijos stogo dengimo darbai kainavo 1,030 mln. litų, tačiau šį ir vėl reikia tvarkyti. G. Karklelis domėjosi, ar Kražių kolegijos stogą savivaldybė tvarkys savo lėšomis, ar kas nors prisidės. Anot mero Vaclovo Andrulio, sutarta, kad prie stogo remonto prisidės ne tik savivaldybė. Esą gamintojas tieks čerpes, rangovas VĮ „Lietuvos paminklai“ nemokamai atliks darbus ir parengs projektą. G. Karklelis negailėjo kritikos ir teigė, kad toks sprendimas gana keistas. V. Andrulis teigė, kad bylinėtasi ilgą laiką, garantinis laikas seniai pasibaigęs, todėl visa našta sukrauta ant savivaldybės. Tai esą geriausia, ką buvo įmanoma pasiekti per užsitęsusias derybas. I. Sirusienės teigimu, galvota keisti tik dalį stogo, tačiau čerpių gamintojai patarė, kad gražiau atrodys, jei bus keičiamos visos čerpės. Administracijos vadovės teigimu, geresnio varianto negalėjo būti.

Sigita Maziliauskienė

Tęsinį skaitykite laikraštyje.

Skaityti toliau …
Ar administracijos vadovė sulauks tarnybinio  patikrinimo?

Sausio 19 d. vykusio Kelmės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdžio darbotvarkę sudarė 5 klausimai. Keletas jų aptarti trumpai ir nesulaukė didesnio susidomėjimo, tačiau pasitaikė ir nemažai diskusijų bei svarstymų sukėlusių klausimų.

Atliktas auditas parodė daug neatitikimų

Kontrolės komiteto pirmininkas Gipoldas Karklelis posėdį pradėjo pristatydamas ir aptardamas Kontrolės komiteto 2014 m. veiklos ataskaitą, kurioje išvardinti nuveikti darbai.
G. Karklelio teigimu, visi suplanuoti darbai atlikti. Trumpai aptarta ir Kontrolės komiteto 2015 m. pirmojo ketvirčio veiklos programa.
Kontrolės ir audito tarnybos 2014 m. veiklos ataskaitą pristatė savivaldybės kontrolierė Daiva Bružienė.
– Auditų metu biudžeto ir lėšų valdymas buvo vertinamas teisėtumo, teisingumo ir ekonomiškumo požiūriais ir tarptautinio audito standartais. Savarankiškai parengėme audito programas, procedūras. Privalome būti politiškai neutralūs, subjektyvūs ir nešališki. Stengiamės, kad kiek-vienas auditas būtų pagrįstas faktiniais įrodymais, o išvados atspindėtų pagrindines problemas, – kalbėjo D. Bružienė.
– Mano paruoštoje Kontrolės audito tarnybos 2014 m. veiklos ataskaitoje pateiktos pagrindinės tarnybos veiklos kryptys, organizavimas ir mastas. Apžvelgti svarbiausi praėjusių metų darbai, auditų rezultatai, rekomendacijų įgyvendinimas ir gautos išvados pateiktos savivaldybės tarybai, – pasakojo kontrolierė ir teigė, kad 2014 m. auditas buvo suplanuotas taip, kad būtų įgyvendinti iškelti uždaviniai.
– 2014 m. užbaigti 2013 m. pradėti auditai: dėl Kelmės rajono savivaldybės 2013 m. biužeto vykdymo ataskaitų neišnaudojimo, savivaldybės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio ir 2013 m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir valstybės patikėjimo teise valdomų valstybės turto ataskaitų, – vardijo D. Bružienė.
Auditas atliktas įvairiose biudžetinėse įstaigose, iš viso 15-oje įstaigų. Šiais metais numatoma baigti 2014 m. pradėtus auditus. Šiemet pilnos apimties finansinio teisėtumo auditui atrinkti: Kelmės rajono savivaldybės administracija, Vijurkų vaikų globos namai, Kražių gimnazija, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla, Pakražančio seniūnija, VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų apskaita ir panaudojimas.

– Matome šeimininkiško požiūro stoką tiek valdant savivaldybės turtą, tiek leidžiant mokesčių mokėtojų pinigus, – kalbėjo D. Bružienė.
Posėdžio pirmininkas G. Kark-lelis klausė pranešėjos, kurį darbą įvardytų pačiu sėkmingiausiu ir atnešusiu daugiausiai naudos. Pasak D. Bružienės, daug netikėtumų atnešė Liolių socialinės globos namai.
– Manau, kad šios įstaigos auditas buvo veiksmingas, gal dar ankstoka vertinti, bet nustatytų neatitikimų buvo daug, – į klausimą atsakė D. Bružienė.

Savivaldybės administracija neįgyvendino 6 rekomendacijų

Pranešėja D. Bružienė pristatė dar vieną klausimą dėl Kontrolės ir audito tarnybos 2014 m. rekomendacijų įgyvendinimo. Kontrolierės pasakojimu, praėjusiais metais įstaigoms pateiktos 127 rekomendacijos ir siūlymai, tačiau audituojami subjektai įgyvendino tik apie 120 rekomendacijų.
– Tai įrodo, kad vis dar daroma grubių pažeidimų. Įstaigų vadovai įsipareigojo vykdyti rekomendacijas. Didžioji dalis yra įgyvendintų, tačiau problemų turime su savivaldybės administracija, kuri neįvykdė kai kurių rekomendacijų, – pasakojo
D. Bružienė. Iš dalies neįgyvendinta ir Liolių socialinės globos namų rekomendacija. Esą problemų su kitomis biudžetinėmis įstaigomis, pavaldžiomis savivaldybės administracijai, daugiau nėra.
Savivaldybės administracija iš viso neįvykdė 6 rekomendacijų, nors pasirašė, kad įgyvendins, juolab kad atlikimo terminas taip pat yra pasibaigęs. Komiteto pirmininko G. Karklelio teigimu, administracijos vadovai padarė grubų teisės aktų pažeidimą, nes neįgyvendino to, ką pažadėjo.
– Grubus teisės aktų pažeidimas yra tada, kai pažeidžiamas konkretus teisės aktas. Ne visada Kontrolės ir audito tarnyba, teikdama rekomendacijas, vadovaujasi griežtais teisės aktais. Dėl visų neįgyvendintų rekomendacijų esame rašę raštus, dabar paaiškinti dėl visų tikrai negalėčiau, – aiškinosi administracijos direktorė Irena Sirusienė ir pareiškė nematanti jokių pažeidimų.
Vykusio posėdžio pirmininkas G. Karklelis teigė manantis, kad rajono meras, turėdamas medžiagą apie neįgyvendintus darbus, turėtų imtis priemonių, kurios numatytos Vietos savivaldos įstatyme.
– Faktas tas, kad audito rekomendacijos nėra įgyvendinamos, mes kiekvienais metais tą labai akcentuojame. Manyčiau, kad tokiu atveju, dabar jau esant ofialiai rašytinei informacijai, kad kažkoks darbas nėra atliktas, reikėtų išsiaiškinti, ar nėra padarytas tarnybinis nusižengimas, – kalbėjo G. Karklelis.
Rajono savivaldybės mero Vaclovo Andrulio teigimu, tiek audituojamos įstaigos vadovui, tiek administracijos vadovui pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, ar pateikta rekomendacija įgyvendinama, ir tik tada po ja pasirašyti. Esą taip būtų išvengiama panašių nesusipratimų.
Kontrolės komiteto narys Stasys Lekšas siūlė sudaryti komisiją, kuri atliktų administracijos direktoriaus tarnybinį patikrinimą. Petras Račkauskas siūlė neskubėti, pirmiausiai sulaukti atsakymo, kodėl rekomendacijos neįgyvendintos ir tik tada priimti sprendimą. I. Sirusienės neskubėjo teisti ir meras V. Andrulis, siūlydamas jokių komisijų nesudarinėti, o sulaukti direktorės paaiškinimo.
– Jeigu rekomendacijos yra pasirašytos, tai vadinasi įstaiga įsipareigoja jas įvykdyti. Negalima po ilgo laiko pradėti svarstyti, ar ta rekomendacija yra gera, jeigu taip elgsimės ateityje, tai eisime į teisinį nihilizmą, – kalbėjo G. Karklelis ir pritarė S. Lekšo siūlymui dėl tarnybinio administracijos vadovo patikrinimo. Kontrolierė D. Bružienė atsakydama į I. Sirusienės bandymą pasiaiškinti, pareiškė, kad šioji kalba tai, ką nori girdėti, o ne tai, kaip yra iš tikrųjų.
Nutarta prie šio klausimo grįžti per kitą posėdį, kai bus pateikti atsakymai, kodėl minėtos rekomendacijos neįvykdytos.

Dalis lėšų panaudota ne pagal paskirtį

Trumpai aptartas klausimas ir dėl Liolių socialinės globos namuose atliekamų statybos darbų. G. Karklelio teigimu, planuota pateikti galutinę informaciją, tačiau praėjusią savaitę gauta dar papildomos medžiagos. Posėdžio pirmininkas kvietė vasario mėnesį sudaryti darbinį posėdį ir bendrai apžiūrėti visą turimą medžiagą.
– Taryba lėšas skyrė paprastosioms išlaidoms ir paprastajam remontui. Dalis pinigų yra panaudota ilgalaikiam turtui įsigyti, rekonstrukcijos darbams. Tai galima daryti pirminę išvadą, kad lėšos panaudotos ne pagal paskirtį, – kalbėjo G. Karklelis ir prašė administracijos vadovų pateikti medžiagą, kurioje būtų nurodyta, kam buvo skirti pinigai ir kam jie panaudoti.

Sigita Maziliauskienė

Skaityti toliau …
Puslapis 1 of 111123Kitas ›Paskutinis »