Pradžia » Archyvai pagal kategorijas » Rajone
Ar gydytojai visada padeda?

Ar gydytojai visada padeda?

Į redakciją  atskubėjusi jauna moteris vos pajėgė tramdyti ašaras. Pirmąją gruodžio savaitę jos mamą ištiko insultas ir, lyg to dar būtų maža, netrukus prisidėjo širdies smūgis. Rasa (pavardė redakcijai žinoma) neįprastą mamos būklę pastebėjo net kalbėdama telefonu. Užsienyje gyvenančią moterį nustebino, jog jos motina kalba keistai, nerišliai, sunkiai susigaudo.

–  Tuoj skambinau sesei ir klausiau, kas yra? Gal mama girta? – teiravausi tada sesers, bet ji patikino, kad mama alkoholio tikrai nevartojo, o neaiškią kalbą lemia prasta mamos savijauta, –  pokalbį prisimena pašnekovė.

Istorija prasidėjo tada, kai blogai pasijutusi Rasos mama buvo pristatyta į VšĮ „Kelmės ligoninė“ Priėmimo skubios pagalbos skyrių. Pašnekovė pasakojo, kad mama turėjo jaustis tikrai prastai, nes būdama darboholikė, į menkesnius negalavimus tiesiog numodavo ranka ir pas medikus nebėgiodavo. Blogai pasijutusią moterį tą rytą priėmimo skyriuje pasitiko gydytoja R. Čepulienė. Nustačiusi širdies ritmo sutrikimus, medikė paskyrė šiam negalavimui gydyti reikiamas procedūras, o po jų pacientei pasiūlė grįžti pas šeimos gydytoją, kuri būklę stebėtų toliau. Rasos teigimu, jos mama taip ir padarė. Tačiau šeimos gydytoja N. Buivydienė pasiūliusi tik pailsėti, pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru.

Visgi „kvėpavimas grynu oru“ netapo išsigelbėjimu ir jau patys šeimynykščiai pastebėjo, kad moters sveikata prastėja, tad vėl kreipėsi į gydymo įstaigą. Tą kartą išgirdo rimtą diagnozę – insultas. Pacientė tolesniam gydymui buvo išgabenta į Šiaulius, kur kelias paras praleido reanimacijoje.

– Išgirdusi apie mamos ligą, į Lietuvą parskridau ir aš. Šiauliuose gydytojai mūsų klausė, kur tiek laiko buvome ir kodėl nesikreipėme į medikus. Jie galvojo, kad mes nevežėme mamos į ligoninę ir todėl jai buvo pavėluotai suteikta pagalba, – pasakojo moteris ir stebėjosi, jog skubios pagalbos skyriuje nesugebėjo nustatyti ligos, kurios simptomus raginamas pažinti kiekvienas žmogus, kad savo artimuosius laiku pristatytų medikams.

Paprašyta pakomentuoti situaciją, VšĮ „Kelmės ligoninė“ direktorė Benina Petrošiutė iš pradžių sakė, kad tokia pacientė pas juos nebuvo pristatyta, vėliau paaiškino, kad be raštiško sutikimo negali teikti informacijos apie paciento būklę. Bet teiravomės ne apie dabar jau visai kitoje ligoninėje gydomos moters būklę, o apie gydytojos atliktą darbą. Tokią informaciją, kai pati viską išsiaiškins, ligoninės vadovė prižadėjo suteikti moters dukroms.

Pasak redakcijoje viešėjusios Rasos, mamos būklė išlieka sunki, tačiau Šiaulių medikai deda visas pastangas ir jų dėka jau pavyko palikti reanimacijos palatą.

– Tik mama, dėl pavėluotos reakcijos į insultą, tikriausiai jau niekada nebebus tokia, kokia buvo. Ji paprasta moteris, užaugino keturis vaikus, bet tai nereiškia, kad į tokius žmones galima žiūrėti atmestinai. Nesinori, visko palikti tyliai, kad bent kitiems žmonėms netektų patirti to paties, – sakė jauna moteris.

Monika Žukauskaitė

Kelmės raj. savivaldybė, surinkusi 48,4 balo iš 100, Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 34 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Tai geriausias iki šiol pasiektas savivaldybės įvertinimas Lietuvos savivaldybių indekse. Rezultatą nulėmė geresni turto valdymo, komunalinio ūkio bei sveikatos sričių įvertinimai.

Iš 7-ių miestų savivaldybių geriausia savivaldybe skelbiamas Klaipėdos miestas, o iš 53-ijų ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje – Kauno rajono savivaldybė.

Kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas vertina,  kiek savivaldybėse yra užtikrinama žmonių ekonominė laisvė ir kaip efektyviai savivaldybės yra valdomos. Indeksas sudarytas remiantis 2013 metų duomenimis.

„Savivaldybėje vis efektyviau panaudojamas nekilnojamasis turtas, sparčiai mažėja nenaudojamų pastatų, sėkmingai vykdoma privatizacija. Šilumos ir vandens kainos yra žemesnės nei rajonų savivaldybių vidurkis, todėl skirtas aukštesnis įvertinimas komunalinio ūkio srityje. Vis daugiau pacientų rinkosi privačius šeimos gydytojus, tai pakėlė sveikatos srities rodiklį“, – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Lyginant su praėjusių metų indeksu, užimti aukštesnę poziciją savivaldybei sutrukdė prasčiau įvertintos švietimo, investicijų ir socialinės rūpybos sritys. Mažėjant mokyklų ploto panaudojimo efektyvumui vis daugiau lėšų buvo skiriama infrastruktūros išlaikymui, o ne mokymosi proceso užtikrinimui. Investicijų srityje sumažėjo materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, ir išduodamų statybos leidimų skaičius. 30 proc. išaugus būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų skaičiui bei padidėjus nedarbo lygiui, suprastėjo socialinės rūpybos srities įvertinimas.

Savivaldybių tendencijos: savivaldybės klimpsta į skolas

Indeksas taip pat parodė, kad didžioji dalis savivaldybių vis labiau grimzta į skolas.

„Pirmaujanti Klaipėda – patraukli verslui, savivaldybė nevaržo  konkurencijos, o iš to laimi gyventojai – turi daugiau galimybių pasirinkti, kas juos gydys, kas išveš šiukšles. Tačiau tai nereiškia, kad nėra kur tobulėti. Klaipėdai kaip ir didžiajai daliai Lietuvos savivaldybių reikia sunerimti dėl didelių skolų“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Remiantis 2013 metų duomenimis, 42 Lietuvos savivaldybės grimzdo į skolas. Per 2013 metus skolos išaugo 118 mln. litų. Miestų savivaldybių skolos vidutiniškai siekia 55 proc. nuo pajamų, rajonų savivaldybių mažiau – vidutiniškai 46 proc. nuo pajamų.  Skolų augimą pavyko suvaldyti trečdaliui, t. y. 18-ai šalies savivaldybių – jose skolos per 2013 metus mažėjo.

„Miestų indekso apačioje esantys Šiauliai taip pat yra įkritę į gilią skolos duobę, tačiau sveikintina, kad miestas jau pradėjo kapanotis ir per 2013 metus skolą sugebėjo sumažinti. Juk augančios skolos reiškia ir augančias palūkanas, už ką mokesčių pavidalu susimoka ne kas kitas – o gyventojai. Skolindamiesi galime sulaukti ir tokios dienos, kai savivaldybėms teks galvoti vien apie skolos grąžinimą, laiko ir pinigų pasirūpinti moksleivių vežimu į mokyklą ar gatvių apšvietimu tiesiog nebebus“, – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Lietuvos savivaldybių indekso 2014 duomenys atskleidė ir teigiamų tendencijų. Pavyzdžiui, savivaldybės atsisako nenaudojamų pastatų ir nereikalingų verslų, tokių kaip savivaldybių laidojimo namai. Per 2013 metus savivaldybėms priklausančių laidojimo namų sumažėjo nuo 8 iki 4, knygynų – nuo 16 iki 13.

„Tai labai teigiama tendencija, kuri parodo, kad savivaldybės vis labiau supranta, kad ne savivaldybių darbas yra kirpti ar prausti gyventojus. Nusimetusi šalutinių funkcijų naštą savivaldybė visą dėmesį ir jėgas gali skirti savo tiesioginiam darbui – efektyviam savivaldybės valdymui, investicijų pritraukimui“, – teigia L. Rekašius.

 

Iš 53 rajonų savivaldybių antrus metus indekse pirmauja Kauno rajonas, kur gerai įvertinta tiek investicinė, tiek socialinė aplinka. Pavyzdžiui, per 2013 metus Kauno rajone vietinės investicijos didėjo 29 proc., pašalpų gavėjų mažėjo 11 proc. Prasčiausiai iš rajonų savivaldybių šiemet įvertinta Alytaus rajono savivaldybė.

Lietuvos savivaldybių indeksas – vertybinis indeksas, matuojantis žmonių ekonominę laisvę savivaldybėse. Indekse savivaldybės vertinamos dešimtyje sričių: komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos, mokesčiai, turto valdymas, administracija, biudžetas. Kiekviena sritis sudaryta iš rodiklių, kuriems savivaldybė gali daryti tiesioginę įtaką savo sprendimais. Pastarųjų reikšmės įvertinamos balais nuo 0 iki 100, taip išrikiuojant savivaldybes nuo geriausios iki blogiausios. Lietuvos savivaldybių indeksas 2014 sudarytas remiantis 2013 metų duomenimis.

Indekse teigiamai  vertinama savivaldybė, kuri:

  • taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  • savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  • mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  • efektyviai valdo turimą turtą ir privatizuoja tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  • atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  • savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  • mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

 

 

 

Vidmantė Čižienė,

komunikacijos vadovė

Skaityti toliau …
Rinkosi žemdirbiai

Gruodžio 5-ąją Kelmės rajono savivaldybės administracijos salėje vyko ūkininkų susirinkimas. Kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį, žemdirbiai susiburia aptarti rūpimų klausimų. Posėdžiui pirmininkavo Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Erminijus Simonavičius.

Žemdirbys Albertas Meškauskas pasisakė dėl ypatingų statinių ir siūlė dar kartą pateikti probleminius klausimus Ministerijai, kad ši pagaliau imtųsi veiksmų. Ūkininkas kritikavo Žemės ūkio ministro įsakymą dėl žemės pirkimo deklaracijos dokumentų, kuriuos privaloma pildyti juodu arba mėlynu rašikliu. A. Meškauskui pasirodė keista ir juokinga, kad deklaracijų negalima pildyti elektronine forma kompiuteryje.

Žemdirbys piktinosi ir išsakė savo nuomonę dėl naftos produktų bei chemikalų vežimo.

– Ne kartą kėlėme šitą klausimą. Pernai ar užpernai Šiaulių rajone muitininkai sustabdė ūkininką Vladą Reminą ir atėmė „chemiją“, nes ją veždamas neturėjo dokumentų, važtaraščio, sąskaitos… Tai čia reikia turėti atskirą buhalterį, nes turėdamas žemės penkiose seniūnijose, nespėsi lakstyti, – pasakojo ūkininkas A. Meškauskas. Žemdirbys išsakė nepasitenkinimą ir dėl cheminių medžiagų apskaitos žurnalo, kurį privalu užpildyti per 24 valandas.

– Kas prigalvoja tokių dalykų, nežinau, čia kaip musulmoną palaidoti per 24 valandas, – piktinosi A. Meškauskas.

Ūpainių kaimo ūkininkas bei Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) revizijos kontrolės narys Vytautas Barkauskas susirinkusiesiems patarė:

– Neskubėkite pirkti mėsinių galvijų, nes po Naujųjų metų tam bus skiriama parama. Kokia, nėra aišku, dar svarstoma dėl kriterijų. Ši parama bus skiriama būtent veisliniams gyvuliams, nusipirkus juos reikės išlaikyti 5 metus, – pasakojo V. Barkauskas.

Susirinkime dalyvavo ne tik žemdirbiai, būta ir svečių: IĮ „Zigmantera“, UAB „Agrimatco“ ir UAB „Biovaga“ atstovų.

IĮ „Zigmantera“ bendrasavininkas Z. Filipavičius papasakojo žemdirbiams apie darbų saugą.

– Jeigu ūkyje naudojate cheminių medžiagų, turite sukurti neformalią mokymo programą, raštiškus testus. Darbuotojas, išklausęs tokį mokymo kursą, laiko egzaminą ir sprendžia šiuos testus. Jūs galvojate, kad jie nereikalingi, bet taip nėra, – teigė Z. Filipavičius ir pasakojo apie nelaimingą atsitikimą, nutikusį pas vieną ūkininką. Darbuotojas, benzininiu pjūklu pjaudamas aplink prūdą augusius krūmus ir medelius, paslydo ir susilaužė koją. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Z. Filipavičius akcentavo, kad labai svarbu, jog darbuotojas būtų išklausęs instruktažą dėl gresiančio pavojaus darbe. Jeigu ūkyje dirba ne samdomi žmonės, o šeimos nariai, tuomet pildyti instruktavimo žurnalą ir mokymų jiems nereikia. Nuo šiol liberalesnė ir pati instruktavimo tvarka, kiekvienam ūkininkui leidžiama nusistatyti, kada ir kiek kartų vykdyti mokymus, tačiau turi būti sutvarkyti visi su tuo susiję dokumentai. Taip pat pašnekovas patarė, kad pirkdami chemines medžiagas žemdirbiai būtinai pareikalautų sertifikato ar duomenų lapo, kuriuose surašytos įsigijamos medžiagos cheminės savybės. Akcentuodamas darbų saugos mokymų svarbą, Z. Filipavičius pateikė susirinkusiems daugybę pavyzdžių, kai darbe neišvengta nelaimingų atsitikimų.

UAB „Agrimatco“ ir UAB „Biovaga“ atstovės papasakojo žemdirbiams apie pesticidus, paviršiaus aktyvias medžiagas, mikroelementines trąšas ir žemės ūkio techniką.

Sigita Maziliauskienė

Skaityti toliau …
Kelmę papuošė originali eglė

Penktadienio vakarą Kelmėje įžiebta Kalėdų eglutė. Šiemet mūsų miestas gali pasidžiaugti netradicine ir originalia žaliaskare. Eglė išties įspūdinga – viduryje įrengta prakartėlė, prie jos puošimo prisidėjo daugybė kelmiškių, savo rankomis marginusių žaliaskarės žaislus.

Atgimimo aikštėje vykusi eglutės įžiebimo šventė sutraukė itin gausų būrį kelmiškių. Renginį vedė Kelmės mažojo teatro aktorius Vaidas Praspaliauskas, tąkart įkūnijęs nerangų šimtakojį vabalą.

Susirinkusieji galėjo paklausyti dainų ir išvysti šokėjų pasirodymų, kuriuos dovanojo Kelmės meno mokyklos auklėtiniai, „Aukuro“ pagrindinės mokyklos jaunučių choras, Kelmės kultūros centro šokėjai ir „Kražantės“ progimnazijos solistė Emilija Valčiukaitė.

Šventės metu Maltos Ordino Pagalbos Tarnyba organizavo labdaringą akciją „Maltiečių sriuba“. Aikštėje pastatytoje palapinėje norintieji galėjo nusipirkti dubenėlį sriubos, kurią dalino Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis. Surinktos lėšos bus paaukotos vienišiems senyvo amžiaus žmonėms.

– Eglutės įžiebimo šventė seniai jūsų tiek daug bematė. Adventinis laikotarpis, toks laikas, kai susimąstome, apsidairome aplinkui. Manau, kad per šį laikotarpį bus aplankytas ne vienas vienišas žmogus. Jiems bus suteikta reikiama pagalba. Džiaugiuosi, kad šiandien čia jūsų tiek daug, tai dėl to, kad šiemet įžiebsime netradicinę eglutę, –  teigė V. Andrulis ir dėkojo organizatoriams – projekto iniciatorei Astai Trijonienei, projekto dailininkui Andriui Seselskui ir Kelmės miesto seniūnui Romui Atkočaičiui.

– Buvo daug kalbų, svarstyta, ar reikia tokios eglutės, ar nebus brangu… Manau, kad ši eglė mums svarbi dar todėl, kad daugelis vaikų ir kitų žmonių prisidėjo prie jos puošimo savo rankomis, – kalbėjo V. Andrulis ir linkėjo visiems ramaus adventinio laikotarpio ir linksmų ateinančių švenčių.

Nuotaikingą spektaklį apie kalėdinį vabalų pyragą dovanojo Kelmės mažojo teatro aktoriai, režisierius Gediminas Trijonis. Po spektaklio susirinkusiuosius pradžiugino scenoje pasirodęs žilabarzdis Kalėdų Senis.

Kelmės miesto seniūnas Romas Atkočaitis dėkojo visiems prisidėjusiems prie netradicinės eglutės idėjos įgyvendinimo ir padėkos raštais apdovanojo A. Seselską bei A. Trijonienę. Po iškilmingo eglės įžiebimo, dangų nutvieskė šventiniai fejerverkai.

Sigita Maziliauskienė

Skaityti toliau …
Kapela šventė jubiliejų

Apie šventę skaitykite laikraštyje 2014 m. gruodžio 5 d.

Skaityti toliau …
Nauja paslauga Kelmėje – išankstinė registracija techninei apžiūrai

Dažnai susiduriame su problema, kai norėdami atlikti techninę automobilio apžiūrą, turime stovėti „gyvoje eilėje“. Tai itin nepatogu, nes užima daug laiko.

Reikia pasidžiaugti, kad nuo šiol Kelmės techninės apžiūros stotyje galima išankstinė registracija, gyventojams  nebereikia stovėti „gyvose“ eilėse ir švaistyti savo brangų laiką. Pakanka užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku.

Idėja sukurti Kelmėje tokią paslaugą kilo vietos verslininkų asociacijai.

Visos įdėjos kyla iš problemų. Kelmėje, norint atlikti TA, eilėje reikėdavo prastovėti visą dieną,   pasakojo verslininkų asociacijos pirmininkas Idelfonsas Petkevičius. Vyro teigimu, verslininkams tai nėra naudinga, nes darbuotojas darbo valandas praleidžia laukdamas eilėje, o ne dirbdamas.

Tarpusavyje pasitarusi verslininkų asociacija kreipėsi į Šiaulių registro centrą su prašymu, kad verslo ir ūkio subjektams būtų suteikta galimybė techninei apžiūrai registruotis iš anksto. Neilgai trukus, gautas teigiamas atsakymas.

– Tai yra normalu. Jeigu visi registruotųsi iš anksto, tai sutaupytų savo laiką, nes atvažiuotų tik paskirtą valandą, – savo nuomonę išsakė I. Petkevičius ir pasidžiaugė, kad apskrityje šia paslauga galima pasinaudoti ne tik Šiauliuose, bet ir Kelmėje.

Taigi nuo šiol išankstinei TA registracijai priimami visi lengvuosius automobilius turintys Kelmės krašto gyventojai, ši paslauga veikia jau daugiau nei mėnesį. Kelmės TA centro darbuotojų teigimu, aktyviausiai šia paslauga naudojasi jaunesni žmonės, kurie imlesni naujovėms ir moka naudotis internetu.

Užsiregistruoti išankstinei TA galima ne tik internetu, bet ir nurodytu telefonu. Registruojantis internetu, į atitinkamus laukelius reikia įrašyti automobilio valstybinį numerį, kontaktinius duomenis ir TA stotį bei laiką. Tokių techninės apžiūros centrų, kurių nevargina „gyvosios“ eilės, galima rasti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Tauragėje, Raseiniuose, Jurbarke, Šilalėje, Šilutėje, Alytuje, Druskininkuose, Šiauliuose ir nuo šiol Kelmėje.

Sigita Maziliauskienė

Skaityti toliau …
Prekyba žmonėmis – visuomenės žaizda

Lapkričio 26-ąją surengta apskritojo stalo diskusija – „Prekybos žmonėmis problematika Kelmės krašte“. Į savivaldybės salėje vykusį renginį rinkosi valdžios atstovai, Kelmės rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, socialiniai darbuotojai, įvairių įstaigų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Diskusiją pradėjo Kelmės rajono savivaldybės rajono meras Vaclovas Andrulis ir kunigas Donatas Grigalius.

Pamirštame mylėti ir gerbti savo artimą

– Ši problema nėra viešai matoma. Žmonės vengia pasakotis, net jeigu yra susidūrę su tokiais atvejais. Jiems gėda kalbėti, gėda atvirauti. Yra ta problema, ji kaip visuomenės žaizda, – pasakojo D. Grigalius. Kunigo teigimu, nors dabartinis pasaulis itin pažengęs, tačiau jis pamiršta mylėti ir gerbti šalia esantį artimą žmogų. – Mylėti, neišnaudoti, gerbti kaip pačią didžiausią vertybę, juk žmogus – brangiausias Dievo kūrinys. Įsakymas mylėti savo artimą, kaip save patį – skamba tūkstančius metų, tačiau visuomenei tai labai sunku įdiegti, – atviravo kunigas ir teigė, kad prekyba žmonėmis pasaulyje plečiasi, ji prilyginama narkotikų ar ginklų prekyboms.

Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ atstovė ir rengtos diskusijos vadovė Marytė Puidokienė ragino susirinkusiuosius pasidalinti įžvalgomis bei problemomis.

– Manau, kad tokie susirinkimai gerina bendravimą, kelia pasitikėjimą tarp skirtingų institucijų, nes prekyba žmonėmis problema egzistuoja. Ne tik užsienyje, bet ir čia pat Lietuvoje, net mūsų krašte, – kalbėjo M. Puidokienė ir linkėjo aktyvios bei prasmingos diskusijos.

Vienai socialinei darbuotojai – 17 rizikos šeimų

Apie darbą ir problemas su pažeidžiamiausiomis gyventojų grupėmis pasakojo Kelmės rajono socialinių paslaugų tarnybos direktorė Aldona Kvintufelienė. Dažniausiai susiduriama su pagyvenusių žmonių ir rizikos šeimų problemomis.

– Jei mes, pasiėmę mikrofoną, išeitume į gatvę ir sutiktų piliečių paklaustume, kiek jie žino atvejų, kai iš Kelmės rajono buvo išvežta, parduota žmonių, tai nesulauktume jokio atsakymo, – pasakojo A. Kvintufelienė. Iš viso Kelmės rajone registruotos 125 socialinės rizikos šeimos, kuriose apie 300 vaikų. Pranešėja teigė mananti, kad tokių šeimų yra kur kas daugiau, tačiau socialiniai darbuotojai neturi galimybių prie jų „prieiti“.

– Yra Vilnius, Lietuva ir rajonas. Jeigu Vilniuje socialinė darbuotoja gali turėtų iki 20 šeimų, tai šito negali būti Kražių ar Užvenčio seniūnijoje, juk tarp šitų šeimų gali būti 30 km atstumas, – teigė direktorė ir kaltino Vyriausybę dėl tokios problemos. Pasak A. Kvintufelienės, per televiziją transliuojamos laidos rodo blogąją mūsų tautiečių pusę – nesutarimus, girtuoklystes… Prisiminta dar visai neseniai Lietuvą sukrėtusi tragedija, kurios metu buvo nužudyta jauna studentė.

– Kartais norisi pateisinti tuos žmones, kurie yra šitoje rizikos duobėje. Darbo nėra, pašalpos mažinamos – nusivylimas didžiulis, – aiškino A. Kvintufelienė ir teigė, kad būtent dėl šios priežasties griebiamasi butelio… Moters manymu, prarastas nuoširdumas ir noras pagelbėti žmogui. Gyventojai skambina ir praneša apie kaimynystėje vykstantį smurtą ar girtuoklystes, tačiau nė vienas iš jų nenori atskleisti savo vardo.

Socialinių paslaugų tarnybos direktorė pasakojo ir apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kalbėta, kad labai dažnai susiduriama su tokiu atveju, kai žmogus, norėdamas gauti tam tikrą pažymą, privalo pats  ateiti į reikiamą instituciją, nesvarbu, kad jis yra neįgalus, ar turi kitų problemų. A. Kvintufelienės manymu, bent pusė gaunamos socialinės pašalpos sumos turėtų būti skiriama tokių asmenų integracijai į visuomenę.

– O dabar iš tų pinigų gyvena visa šeima, „pijokauja“, dar darbo stažas „eina“, dar socialiai draustas… – piktinosi A. Kvintufelienė ir siūlė iš atsakingų asmenų suburti komandą, kuri fiksuotų visus socialinės rizikos šeimose nutinkančius įvykius. Pranešėja pateikė pavyzdį, kai mokykloje buvo sumuštas berniukas, apie šį incidentą sužinota ne iš policijos, švietimo įstaigos ar socialinių darbuotojų, o iš nukentėjusiojo šeimos.

Puidokienė pritarė išsakytoms A. Kvintufelienės mintims ir teigė, kad kai kuriose savivaldybėse yra sukurtos tarpžinybinės grupės. Jos rūpinasi tam tikrų problemų sprendimu, pvz., narkotikų kontrolės, prekybos žmonėmis problemomis… M. Puidokienės manymu, tokią grupę būtų galima suorganizuoti ir Kelmėje.

Vergystė vis dar egzistuoja

Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Ričardas Bracevičius apžvelgė kriminogeninę situaciją Kelmės rajone. Vyras pasakojo policijoje dirbantis nuo 1997 m., per šį laikotarpį buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Viena iš šių bylų buvo nutraukta, kai paaiškėjo, kad asmuo į užsienį buvo išvežtas vogti savo noru.

Aukomis tampa patys pažeidžiamiausi žmonės – turintys skolų, besislapstantys nuo policijos ar iš socialinės rizikos šeimų.

– Mes turime daug atvejų, kai tokie žmonės lekia į Ispaniją ir kitas šalis, ten dirba vergais, nes sugrįžti į Lietuvą negali. Jie susitaiko su tokia padėtimi, tai tikrieji šių laikų vergai, – teigė M. Puidokienė ir pasakojo vieną atvejį, kai minėti asmenys gyveno šunidėse, miegojo ant gultų, valgydavo tik vieną kartą per dieną, o savaitės pabaigoje gaudavo išgerti alkoholio. Moters teigimu, asmenys, išvežantys minėtus žmones į vergiją, yra iš Kelmės rajono. Esą šie verbuotojai statosi brangiausius namus ir teigia, kad sunkiai dirba, nors iš tikrųjų jie gyvena iš apgautų žmonių pinigų. R. Bracevičius antrindamas M. Puidokienei teigė, kad tokie verbuotojai nėra paprasti žmonės, dažniausiai jie susiję su organizuotu nusikalstamumu ir pasižymi gudrumu. Socialinių darbuotojų prašyta, kad pastebėję panašių atvejų, nedelsdami apie tai praneštų apylinkės inspektoriui.

Sigita Maziliauskienė

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje

Skaityti toliau …
Žuvitakis Kražantės užtvankoje

Neseniai Kelmės mieste, Kražantės upės užtvankoje, įrengtas žuvitakis. Čia darbai pradėti dar vasaros pradžioje, rangovas UAB „Šiaulių melioracija“.

Nėgės, perpelės, lašišos yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, šlakiai, sykai, žiobriai – globojamos Lietuvos vandenyse žuvys. Pastebėjus ženklų žuvų išteklių mažėjimą, imta galvoti apie jų atkūrimą. Tuo rūpinasi įvairios žuvivaisos įmonės, jos augina ir į įvairius vandens telkinius išleidžia vertingas žuvis. Tačiau upėse, į kurias jos išleidžiamos, dažnai pasitaiko įvairių kliūčių, trukdančių žuvims migruoti, pvz.: žmonių pastatytos užtvankos, bebrų užtvankos, nuvirtę medžiai… Deja, žuvys savo jėgomis šių kliūčių įveikti negali, todėl yra statomos žuvų pralaidos.

Kelmės mieste esanti Kražantės užtvanka įtraukta į 2003 m. LR aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintą sąrašą, kuris nurodo, kad čia reikia pastatyti specialius įrenginius žuvų migracijai.

Kražantės užtvanka atstatyta prieš 17 metų, čia įrengtas pėsčiųjų tiltelis ir takas. Vandens lygis pakeltas apie 3,1 m, tačiau esant vidutiniems ir žemesniems vandens lygiams, tokio aukščio migruojančios žuvys neįveikia ir negali patekti į upės baseiną.

Žuvų pralaida Kražantės upės užtvankoje – gamtosauginis objektas, pritaikytas saugomų ir vertingų žuvų migracijai neršto metu, jis veikia ištisus metus. Žuvitakiu praplaukia lašišos, žiobriai, unguriai, nėgės ir kt. Šių žuvų migracija ir nerštas vyksta gegužės, spalio ir lapkričio mėnesiais. Teigiama, kad žuvys grįžta neršti ten, kur gimė. Esą kasmet žuvų skaičius užtvankoje didės, tuomet bus galima jas stebėti.

Pastatyta žuvų pralaida ateityje neturėtų trukdyti būsimiems hidromazgo remontams. Konstrukcija parinkta taip, kad netrukdytų pėstiesiems vaikščioti tilteliu. O kad būtų apsaugotas nuo brakonierių ir kitų piktavalių asmenų, žuvitakio viršus uždengtas metaliniais tinklais ir aptvertas plienininiais turėklais.

Sigita Maziliauskienė

Skaityti toliau …
Ministrai atsakinėjo į ūkininkų klausimus

Praeitą savaitę Kelmėje viešėjęs LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sulaukė itin didelio susidomėjimo. Po ministrų pranešimų, susirinkusieji galėjo svečiams užduoti keletą klausimų. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius domėjosi kooperacijos galimybėmis.

– Mes niekaip nesuvokiame jos ateities. Šiandien smulkūs ūkininkai yra labai nukentėję, jiems papasakoti apie kažkokią ateities perspektyvą yra labai sunku, – sakė R. Docius.

Parduotuvėje nei pieno, nei mėsos produktai neatpigo, o pieno supirkimo kainos sumažėjo, vadinasi, kaip teigė ūkininkų sąjungos pirmininkas, iš šito pralobo arba prekybininkai, arba perdirbėjai. Krito ne tik pieno, bet ir mėsos supirkimo kainos. Šiandien ūkininkui už paauginto veršio kilogramą siūloma po 1 Lt arba 1,5 Lt. R. Docius teigė nesuprantantis, kaip tokiomis aplinkybėmis žemdirbiui galima pasakoti apie kooperaciją.

– Tie smulkieji ūkininkai, turintys po 10 ar 15 karvių, dėl tokių kainų jas parduos. Neprišnekinsime iš naujo vėl tas karves laikyti. Jei atpigo parduotuvėje, tada suprantu, kad gali pigti ir pas mus, o yra atvirkščiai. Kaip dabar prikalbinti ūkininką ir įtikinti jį, kad pasirinkęs kooperaciją rytoj nesulauks to paties, – klausė pirmininkas R. Docius ir siūlė, kad smulkieji ūkininkai galėtų prisijungti prie stambiųjų. Taip esą būtų galima parduoti grūdus, pieną ir mėsą. Tuomet ateitų ir supratimas, kad gausią produkciją galima perdirbti patiems. – Šiandien su stambiaisiais ūkininkais kalbame, kad pas mus labai daug suvaržymų. Kitam nuvežti grūdų negali – reikia licencijos, žmonių į bendruomenę su žaliu kuru negali nuvežti… ir prasideda. Problemų daug, o jūs kalbate apie kooperaciją ir net perdirbimą. Manau, kad dabar tai neįmanoma, – savo nuomonę išsakė ūkininkų sąjungos pirmininkas ir akcentavo, kad valdžia turėtų apsvarstyti siūlymą dėl stambiųjų ūkininkų bendradarbiavimo su smulkiaisiais. Esą toks ūkininkų elgesys „užkrėstų“ kitus, atsirastų pasitikėjimas, o tada ir galimybė kooperuotis.

Docius pasakojo, kad Kelmės rajone mišku apsodinta daug žemės ūkio paskirties plotų, iš viso apie 3700 ha. Kreiptasi į įvairias institucijas dėl šių naudmenų paskirties pakeitimo į miško žemę.

– Šiandien žemės ūkio ir miško kadastrai vienas su kitu nesusieina. Mes padarome projektą, apsodiname mišku, toliau mokame mokesčius kaip už žemės paskirties žemę, bet jų niekaip negalima paversti į miško žemę, – pareiškė R. Docius ir piktinosi tokiu institucijų aplaidumu, nes vėl reikia siųsti raštus, atnaujinti projektus, o tai kainuoja nemažą sumą pinigų.

Ministras A. Butkevičius atsakydamas į pateiktą klausimą dėl brangstančių prekių teigė, kad atitinkamoms institucijoms yra paskirta atlikti tyrimus dėl maisto produktų kainų kitimo.

– Kol kas atsakymo neturime, bet tikiuosi, kad metų pabaigoje turėsime. Jeigu nustatysime, kad kažkas  piktnaudžiavo ir pasinaudojo esama situacija, nebūsime atlaidūs, – pareiškė A. Butkevičius ir teigė pritariantis išsakytoms R. Dociaus mintims dėl ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimo. – Nereikia galvoti, kad kooperatyve gali būti tik vien smulkieji ūkininkai. Jeigu du ubagai susijungs, tai gausis tik vienas didesnis ubagas, atleiskite už tokį palyginimą, bet juk reikia, kad būtų technika, investicijos, kurias gali suteikti stambusis žemdirbys… – aiškino A. Butkevičius ir teigė, kad jau panaikinta apie 40 licencijų, todėl ūkininkams turėtų būti lengviau. Naujoms įmonėms ir bendrijoms pusmetį nereikės mokėti jokių mokesčių – taip žmonės bus skatinami steigti naujas įmones, dirbti ir kurti naujas darbo vietas.

Į R. Dociaus klausimą dėl žemės paskirties keitimo ryžosi atsakyti V. Baltratienė.

– Iš tiesų, problemų labai daug. Kiekvieną mėnesį susitinkame su aplinkos apsaugos ministru, per praėjusį susitikimą būtent apie tai ir kalbėjome. Greitai vėl susitiksime ir mėginsime išspręsti šiuos klausimus. Reikia tuos kadastrus sutvarkyti, kad žmonės nenukentėtų, – kalbėjo V. Baltraitienė ir dėl susidariusių aplinkybių kaltino Aplinkos ministeriją. – Dabar svarbiausia, kad miškų tarnyba netampytų žmonių į teismus už tai, kad savo žemėje iškirto kažką, nors jie net nežinojo, kad ten yra miškas. Iškirsti ne šimtamečiai medžiai, o kelerių metų krūmai ir medeliai, – pasakojo žemės ūkio ministrė ir minėjo pavyzdį iš Anykščių, kuomet iš vieno gyventojo už tokį elgesį pareikalauta sumokėti 100 tūkst. Lt baudą.

Žemdirbys Albertas Meškauskas pritarė R. Dociui teigdamas, kad ūkininkai labai suvaržyti, to esą kitose šalyse nėra. Taip pat išsakytas nepasitenkinimas dėl ūkininkams skirto dyzelino naudojimo. Vyrą piktino ir tai, kad Kelmės rajone nėra kam suprojektuoti ir pastatyti 15 m aukščio daržinės.

– Mūsų specialistai teiks Vyriausybei degalų normų patikslinimą. Pavyzdžiui, jeigu jums priklauso tona žymėto kuro, tai kortelėje turės būti pažymėtas šis limitas, nesvarbu, kur tą kurą jūs įsipilsite. Jeigu yra nustatyta degalų norma, tai kur jūs norit, ten jį ir dėkit: gali vaikai su jūsų automobiliu važinėti, galite nuvalyti kelią ar bobutei kaime dirvą suarti, – pasakojo žemės ūkio ministrė, o susirinkusieji šią kalbą palydėjo plojimais. V. Baltraitienė teigė, kad nereikia kontroliuoti kaip degalai naudojami, tačiau turi būti paisoma normų, kurios bus nustatomos atsižvelgiant į gyvulių ir technikos skaičių. Lieka nemažai tonų nepanaudotų degalų, ministrės teigimu, šis kiekis galėtų būti perskirstyti tiems, kuriems jų nepakanka. Kalbėdama apie sudėtingus statinius, V. Baltraitienė kvietė į būsimus susitikimus atvažiuoti ūkininkų atstovus.

– Atvykę turite pateikti konkrečius pavyzdžius, nes Aplinkos ministerija aiškina, kad viskas yra gerai. Mes, kaip biurokratai, prisipažįstame, kad negalime susigaudyti tarp visų smulkmenų, todėl prašome, kad ateitų žemdirbių atstovai ir pateiktų dokumentus, ką ir kaip reikia padaryti, – aiškino žemės ūkio ministrė.

Sigita Maziliauskienė

Skaityti toliau …
KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDŽIO, ĮVYKSIANČIO 2014-11-27 (KETVIRTADIENĮ) 9.00  VAL. KELMĖS SENIŪNIJOS SALĖJE, D A R B O T V A R K Ė
  1. Dėl Kelmės rajono savivaldybės 2014 metų programinio biudžeto pajamų ir išlaidų plano patikslinimo, biudžeto lėšų paskirties pakeitimo (projektas T1-369).
  2. Dėl Kelmės rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų pajamų už prekes ir paslaugas naudojimo taisyklių patvirtinimo (projektas T1-359).
  3. Dėl Kelmės rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2014 metų priemonių patvirtinimo (projektas T1-366).
  4. Dėl Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje esančių patalpų ir statinių, kurie yra apleisti ir neprižiūrimi, naudojami ne pagal paskirtį ir kuriems taikomas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, 2014 metų sąrašo patvirtinimo (projektas T1-333).
  5. Dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių ir lengvatų, taikomų įsigyjant verslo liudijimus, sąrašų patvirtinimo (projektas T1-347).
  6. Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „VšĮ Kelmės ligoninės jungiamojo koridoriaus statyba“ (projektas T1-362).
  7. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės šilumos tinklai“ centralizuotai teikiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo 2015 metams (projektas T1-361).
  8. Dėl Kelmės rajono savivaldybės nevyriausybinų organizacijų tarybos sudėties patvirtinimo (projektas T1-341).
  9. Kiti klausimai.

Pastaba: su visais rajono savivaldybės tarybos 2014-11-27 posėdžio darbotvarkės klausimais ir sprendimų projektais išsamiai galite susipažinti rajono savivaldybės tinklalapyje http://www.kelme.lt (informacija tarybos nariams).

           Savivaldybės meras Vaclovas Andrulis

Užs. Nr. S-0065

Skaityti toliau …
Puslapis 1 of 109123Kitas ›Paskutinis »