Pradžia » Archyvai pagal kategorijas » Rajone
Kelmėje viešėjo Vokietijos  ambasadorė

Kelmėje viešėjo Vokietijos ambasadorė

Liepos pabaigoje Kelmėje lankėsi Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorė Jutta Schmitz ir Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Arūnas Baublys. Pusdienį Kelmėje praleidę garbingi svečiai bendravo su Kelmės rajono valdžios atstovais ir dalyvavo susitikime su vietos verslininkais.
Liepos 30 d. J. Schmitz ir
A. Baublys savivaldybės administracijos salėje susitiko su valdžios atstovais,  prie kavos puodelio aptartas šalių bendradarbiavimas ir galimos investicijos.
J. Schmitz susirinkusiems priminė, kad pagrindinis ambasados uždavinys – atstovauti šalį visose srityse. Pasak viešnios, Vokietijos ambasadai itin rūpi vokiečių kalbos mokymas, todėl pasidžiaugta, kad Lietuvoje moksleiviai šią kalbą renkasi gana noriai. Kelmės rajonas išskirtinis todėl, kad šį pavasarį čia buvo surengta jau 15-oji Vokiečių kalbos šventė.
– Kiek teko bendrauti su lietuviais, visi teigė, kad ryšiai su Vokietija yra geri, tačiau tobulėti tikrai yra kur. Esu įsitikinusi, kad ir toliau tęsime sėkmingą bendradarbiavimą, – kalbėjo Vokietijos ambasadorė.

 

Tęsinį skaitykite 57 nr.

Teismas paskelbė nuosprendį brolžudystės byloje

2014 m. lapkričio 5 d. apie 22 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad į VšĮ „Kel-
mės ligoninė“ priėmimo skyrių pristatytas neblaivus (1,89 prom.) Tytuvėnų m. gyventojas, su durtine žaizda nugaroje, nukentėjusiojo aiškinimu, jį mieste subadė pro šalį ėję nepažįstami jaunuoliai. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės, neatitikusios nukentėjusiojo pir-
minės versijos, tyrėjus vertė ieškoti tikrojo padaryto nusikaltimo kaltininko. Per tyrimą paaiškėjo, kad kartu gyvenantys broliai išgėrinėdavo, kartais susikivirčydavo. Nusikaltimo dieną broliai taip pat girtavo ir vienas iš jų, apimtas pykčio, peiliu dūrė kitam į nugarą. Tik vėliau įtariamasis A. R., gim. 1958 m., suvokė, kad broliui gresia pavojus, todėl iškvietė medikus, kurie nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Deja, 2014 m. lapkričio 10 d. nukentėjusysis ligoninėje mirė.
Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjęs bylą dėl brolio nužudymo priėmė nuosprendį – A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., jam teismas  skyrė bausmę – laisvės atėmimą 9 metams.

Policijos komisariato
informacija

Skaityti toliau …
Pratęstas šienavimo terminas

Ūkininkai, deklaruojantys pasėlius ir norintys gauti tiesiogines išmokas, prisiima įsipareigojimus savo ganyklas arba pievas nušienauti bent 1 kartą per metus arba visiškai nuganyti iki liepos 15 d. Atsižvelgdama į šiam metų laikui Lietuvoje nebūdingą sausrą, Žemės ūkio ministerija šienavimo terminą pratęsė dviem savaitėmis – iki rugpjūčio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujasis šienavimo ir ganymo terminas galioja tik žolėdžių ūkinių gyvūnų laikytojams (ne mažiau kaip 0,3 SG/ha), nes sausra didžiausią įtaką padarė būtent gyvūnų ganymui būtinų plotų naudojimui.
Šis sprendimas daliai pareiškėjų suteikia galimybę iš naujo įvertinti deklaruojamų ganyklų plotų žolinės augalijos atsinaujinimo būklę ir įpareigoja pasirūpinti nenuganytais bei nešienautais deklaruotais plotais iki rugpjūčio 1 d.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Skaityti toliau …
Trys Graikijos krizės pamokos Lietuvai

Nors Graikija tapo dramatiškiausiu struktūrinių euro zonos problemų pavyzdžiu, ji nėra vienintelė, susidūrusi su gyvenimo vieningos valiutos erdvėje iššūkiais. Prisijungimas prie euro zonos gali būti palaiminimu, bet gali būti ir prakeiksmu. Tačiau šalys pačios pasirenka, kuriuo keliu joms eiti.

Konkurencingumas priklauso nuo kainų lygio

Pagrindinis apribojimas, su kuriuo susiduria visos eurą įsivedusios ar prie euro savo valiutos kursą pririšusios šalys – bendras kainų lygis šalyje nebegali kisti dėl valiutos kurso pokyčių. Todėl išorinis šalies konkurencingumas tampa priklausomas nuo vidinių kainų pokyčius lemiančių veiksnių – viešojo sektoriaus išlaidų, atlyginimų augimo tempo, taip pat lankstumo prekių ir paslaugų bei darbo rinkoje.
Iš esmės visos pastaruosius šešetą metų sunkumų patiriančios periferinės euro zonos šalys išgyveno tą patį scenarijų: įstojus į euro zoną į šalį iš užsienio plūdo finansinės įplaukos, skolintais pinigais buvo finansuojama viešojo sektoriaus plėtra, kainos ir atlyginimai šalyje augo greičiau nei našumas, dėl to vietinės prekės tapo vis mažiau konkurencingos užsienyje, o užsienyje pagamintos prekės – vis įperkamesnės. Dėl to nuosekliai didėjo prekybos deficitas, kurį palaikyti buvo galima tik dar didesniu skolinimusi iš užsienio. Tokiu būdu šalys pakliuvo į užburtą ratą, iš kurio išeiti akimirksniu neįmanoma, nes nėra valiutos devalvavimo galimybės.

Atsakinga viešųjų išlaidų politika

Valdžios rankose slypi visi reikiami įrankiai, reikalingi išvengti šių spąstų ir klestėti pinigų sąjungoje: atsakinga viešųjų išlaidų politika, viešojo sektoriaus darbuotojų bei minimalios mėnesinės algos reguliavimas.
Neatsakingas Graikijos elgesys su viešojo sektoriaus pinigais, neadekvatūs pensijų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų dydžiai yra visiems gerai žinomi. Lietuvoje pagundos pamaloninti viešojo sektoriaus darbuotojus ne tik keliant atlyginimus, bet ir apskritai jį plečiant (viešajame sektoriuje dirba net 28 proc. visų dirbančiųjų), arba neadekvačiai keliant MMA lygį, taip pat nėra naujiena.

Geriausiai būtų, jei šie dydžiai judėtų kartu su našumo augimu. Taip užkirstume kelią, kad nepagrįstas atlyginimų didinimas silpnintų šalies konkurencinę poziciją.

Viešojo sektoriaus skolos
valdymas

Antrasis įrankis – viešojo sektoriaus skolos valdymas. Dar prieš krizę Graikijos skolos lygis siekė 103 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia skola susidarė nepaisant to, kad nuo euro įvedimo iki krizės Graikijos ekonomika kasmet augo vidutiniškai 4,2 proc. Viešojo sektoriaus išlaidos yra galinga priemonė, kuria galima reguliuoti vartojimo, investicijų, atlyginimų ir kainų lygį šalyje, tačiau ši priemonė tampa neveiksni, kai skola siekia tokias aukštumas. Krizei smogus, Graikijos skola per kelis metus šoktelėjo iki 171 proc. BVP ir akivaizdu, kad tapo nebetvari – realistiškai žiūrint, tokio dydžio skolos nebeįmanoma grąžinti.
Krizės akivaizdoje Lietuvos skola taip pat šoktelėjo nuo 15 proc. iki 40 proc. 2012 metais. Nepaisant to, kad Europos Komisijos vertinimu Lietuvos realusis BVP jau kelerius metus viršija potencialųjį BVP, t.y. esame aukštutinėje ekonominio ciklo stadijoje, Lietuvos skola didėjo praėjusiais metais, didės ir šiemet.
Siekiant suvaldyti skolą, ekonominio pakilimo metu būtina siekti subalansuoto arba perviršinio biudžeto. Lietuvoje perviršinio biudžeto mes nesame turėję nė karto nuo Nepriklausomybės atgavimo, nepaisant dviženklius skaičius siekusio ekonomikos augimo praėjusį dešimtmetį iki krizės. Nepaisant pastarųjų kelių metų ekonomikos augimo, subalansuotas biudžetas išlieka tik miražu ir šiandien. O konkrečių ir svarbiausia – patikimų planų, kada bus pasiektas perviršinis biudžeto deficitas, nėra iki šiol.

Prekių ir paslaugų bei darbo rinkos lankstumas

Trečiasis įrankis yra susijęs su prekių ir paslaugų bei darbo rinkos lankstumu. Nesant nominalios devalvacijos galimybės, prisitaikymas prie krizinių situacijų, pavyzdžiui, staigaus visuminės paklausos susitraukimo, gali vykti tik per realiąją devalvaciją, kitaip tariant, per atlyginimų ir kainų mažėjimą. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad realioji devalvacija vyktų kuo sklandžiau ir greičiau, t.y. atlyginimai ir kainos turi maksimaliai lanksčiai reaguoti į paklausos pokyčius. Dėl to turi būti užtikrintas ne tik prekių ir paslaugų rinkos efektyvumas per monopolijų pažabojimą, verslui palankių sąlygų užtikrinimą, bet ir užtikrinant darbo santykių lankstumą.
Graikijos pamokų sąrašas tik-
rai nėra baigtinis, o pasimokyti yra ir daugiau iš ko. Tačiau prisijungus prie bendros valiutos erdvės ir nesant galimybės manipuliuoti valiutos kursu kainų ir atlyginimų valdymas ekonomikoje tampa itin svarbiu.

Rokas Grajauskas

Skaityti toliau …
Dar kartą apie  kaimyniškus santykius…

Korėjiečių liaudies posakyje teigiama: „kuo geriau pažįstu žmones, tuo labiau myliu šunis“. Su šia rytiečių išmintimi, matyt, sutiktų ir didelė dalis kelmiškių, ankstyvą rytą ar pavakarę su savo keturkoju augintiniu išskubėjusių į lauką. Iš vadinamojo Raseinių kvartalo į redakciją užsukusi skaitytoja guodėsi, kad ją, bevedžiojančią ramų šunelį ir visada surenkančią jo „reikaliukus“, nuolatos užpuldinėją… „garbingo amžiaus kelmiškės“.
– Nepatingi net lango atsidaryti ir pašūkauti, špygą parodyti, o jei eina pro šalį, tai būtinai sustoj ar išvadina visaip, kaip tik gali. Ir šunį, ir šeimininką. Tiesa, vyrų dar kiek prisibijo, pabamba tik tada, kai prasilenkia ir nutolsta keletą žingsnių. Nuolat pilasi priekaištai, kad šunys visur prikakoja, gėlynus iškasa…, – sakė pašnekovė.

Tęsinį skaitykite liepos 21 d. numeryje.

Skaityti toliau …
Atidaryti 28-ieji vasaros kursai

Liepos 14 d. Kelmės kultūros centre atidaryti 28-ieji žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai, kurie šiemet skirti Etnografinių regionų metams. Kursų pradžią išdidžiai paskelbė Osvaldo Gerbenio pučiamo rago garsas.

Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas sveikino susirinkusiuosius ir teigė, kad kursai nuėjo ilgą kelią.

– Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai patyrė transformaciją, prisitaikymą prie aplinkos ir naujų sąlygų, taip, kaip visa Lietuva. Nors pokyčių mūsų šalyje būta įvairių, tačiau šie kursai išlaikė savo veidą, tai – didis mūsų laimėjimas ir pasididžiavimas. Išlaikėmė šį formatą, daugelį mokytojų, žmonių ir tą taką, pramintą į Kelmę, – kalbėjo A. Arlauskas.

Idėjos autorius ir vienas iš kursų organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros profesorius, habil. dr. Romualdas Apanavičius džiaugėsi jau 28-ais vasarais kursais. Pasak profesoriaus, prieš pradedant rengti žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursus, tikėtasi, kad jie gyvuos daugybę metų.

Kursai pradėti rengti Europos šalių pavyzdžiu, daugiausiai žiūrėta į Skandinaviją. Mat čia etninės kultūros studijos vasarą vyksta kaip stovyklos, kad žmonės galėtų suvažiuoti laisvai, su automobiliais, priekabomis, nameliais, palapinėmis. Per šiuos kursus vyksta ne tik paskaitos, bet ir užsiėmimai, koncertai, įvairūs regionai keičiasi patirtimi.

Apanavičius pasakojo su kolegomis atsivertęs Lietuvos žemėlapį ir rinkęsis vietą, kur būtų patogiausia rengti kursus. Svarbiausias kriterijus, anot profesoriaus, kad dalyviams būtų patogu atvykti. Buvo žinoma, kad Kelmėje itin puoselėjamos senosios kultūrinės tradicijos, miestas patogioje geografinėje padėtyje, todėl jis ir pasirinktas. Vasaros kursai pradėti organizuoti beveik prieš 3 dešimtis metų, iš pradžių buvo surengti kaip kakliavimo kursai. Prie jų prisijungė kiti amatų puoselėtojai ir entuziastai, todėl dalyvių vis daugėjo. Tuometė Kelmės rajono valdžia išsiskyrė iš kitų rajonų ir nepabūgo vyravosios santvarkos, o pritarė ir palaikė organizatorius. Dėl labai didelio norinčiųjų dalyvauti skaičiaus, nutarta rengti tik žemaičių kursus. Kaip teigė profesorius, tegul kiti regionai rengia savo, imdami pavyzdį iš kelmiškių.

Tęsinį skaitykite liepos 17 d. nr.

Skaityti toliau …
Mišką valdantys gyventojai mokestį už parduotą medieną ir nenukirstą mišką privalo sumokėti iki liepos 15-osios

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI) primena, kad nuo 2015-ųjų visi miško valdytojai turi mokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, taip pat – už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Gyventojai nuo š. m. pirmame pusmetyje gautų pajamų už parduotą medieną ir nenukirstą mišką privalo apskaičiuoti ir sumokėti 5 proc. privalomuosius atskaitymus iki 2015 m. liepos 15 d., bendrovės – kas mėnesį, iki kito mėnesio 15 d.

Miško valdytojai, gyventojai, nevykdantys individualios veiklos ir nesantys pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais, gautas pajamas už parduotą žaliavinę medieną* ir nenukirstą mišką* turi pripažinti tada, kai pajamas faktiškai gauna. Tarkime, gyventojas 2015 m. vasario mėn. gavo 1000 Eur pajamų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jo valdomame miške, kovo mėnesį gavo 1700 Eur pajamų už jo valdomą nenukirstą mišką (iš viso 2700 Eur). Vadinasi, gyventojas iki liepos 15 d. privalo pateikti teisingai užpildytą deklaraciją FR0463 (02 versija) ir iki tos pačios datos sumokėti 5 proc. (135 Eur) privalomųjų atskaitymų. „Tokia pat tvarka galioja ir gyventojams, kurie vykdo individualią veiklą, bet jai nepriskyrė naudojamo ilgalaikio turto, – primena Šiaulių AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Virginija Pabrėžienė, pažymėdama, kad jeigu gyventojai vykdo individualią veiklą ir yra PVM mokėtojai arba savo individualiai veiklai priskiria ir/arba joje naudoja ilgalaikį turtą, tai gautas pajamas pripažįsta tada, kai žaliavinė mediena arba nenukirstas miškas yra parduoti, t. y. sąskaitos išrašymo dieną.

Miško valdytojai, juridiniai asmenys, nuo gautų pajamų už parduotą medieną ir nenukirstą mišką privalo apskaičiuoti bei sumokėti 5 proc. privalomuosius atskaitymus kas mėnesį iki kito mėnesio 15 d. Pajamos taip pat pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą, t. y. sąskaitos išrašymo dieną.

Valstybinio miško valdytojai (juridiniai asmenys) iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką taip pat į valstybės biudžetą turi mokėti 5 proc. ir dar papildomai 10 proc. (iš viso 15 proc.) privalomųjų atskaitymų sumą.

„Atkreipiame dėmesį, kad jei gyventojas pagal pirkimo – pardavimo sutartį žaliavinę medieną ar nenukirstą mišką pardavė 2014 m. gruodžio mėn., o pajamas faktiškai gavo po 2015-ųjų sausio 1-ąją, tai pagal pinigų apskaitos principą toks gyventojas privalės apskaičiuoti ir sumokėti 5 proc. mokestį iki liepos 15 d. Tačiau, jei gyventojas ar įmonė išrašė sąskaitą faktūrą apmokėjimui, bet pirkėjas sąskaitą apmokėjo po 2015-ųjų sausio 1-osios, pagal kaupimo apskaitos principą 2015 m. 5 proc. privalomųjų atskaitymų mokėti nereikia“, – aiškina V. Pabrėžienė.

Miškų valdytojams, juridiniams asmenims, teikiant ar tikslinant iki 2015 m. birželio 30 d. pateiktų mokestinių laikotarpių duomenis, turi būti užpildoma deklaracijos FR0463 01 versija, o teikiant ar tikslinant po 2015 m. liepos 1 d. pateiktų mokestinių laikotarpių duomenis, turi būti užpildoma deklaracijos FR0463 02 versija.

Privalomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų mokami į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 1001.

Privalomųjų atskaitymų iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, mokėti nereikia, jeigu pajamos gaunamos pardavus gaminius, pagamintus iš žaliavinės medienos (medžių stiebų): skaldytas malkas, lentas, skiedras biokurui ir kt. Miško valdytojo pajamos, gautos už parduotą žemės sklypą, kuriame yra miškas, taip pat nėra privalomųjų atskaitymų objektas.

Šiaulių AVMI primena, kad aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti savarankiškai adresu www.vmi.lt. Pasikonsultuoti su VMI specialistais mokesčių klausimais galima  paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

 

*Žaliavinė mediena – tai miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti.

*Nenukirstas miškas – augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.

Skaityti toliau …
Kelmiškiai dalyvavo stovykloje

Birželio 21–27 dienomis šešiolika Kelmės miesto vaikučių (nuo 7 iki 14 metų) dalyvavo Lietuvos samariečių bendrijos Kelmės skyriaus darbuotojų ir savanorių organizuotoje stovykloje „Pasivaikščiojimas Žemaitijos etninės kultūros takais“. Pasak vieno iš stovyklos iniciatorių Sauliaus Mockaus, finansinę paramą renginiui skyrė Kelmės rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondas. Dieninės vaikų vasaros poilsio stovyklos pagrindinis tikslas – įvairių laisvalaikio praleidimo formų metu padėti vaikams ugdytis tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti Žemaitijos tradicinę kultūrą, suprasti jos gyvybingumą ir nuolatinį atsinaujinimą, sąsajas ir skirtumus su kitomis kultūromis, suvokti save kaip tos kultūros puoselėtoją, ugdytis pasididžiavimą ja ir pagarbą kitoms kultūroms. Birželio 21–27 dienomis šešiolika Kelmės miesto vaikučių (nuo 7 iki 14 metų) dalyvavo Lietuvos samariečių bendrijos Kelmės skyriaus darbuotojų ir savanorių organizuotoje stovykloje „Pasivaikščiojimas Žemaitijos etninės kultūros takais“. Pasak vieno iš stovyklos iniciatorių Sauliaus Mockaus, finansinę paramą renginiui skyrė Kelmės rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondas. Dieninės vaikų vasaros poilsio stovyklos pagrindinis tikslas – įvairių laisvalaikio praleidimo formų metu padėti vaikams ugdytis tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti Žemaitijos tradicinę kultūrą, suprasti jos gyvybingumą ir nuolatinį atsinaujinimą, sąsajas ir skirtumus su kitomis kultūromis, suvokti save kaip tos kultūros puoselėtoją, ugdytis pasididžiavimą ja ir pagarbą kitoms kultūroms.

Skaityti toliau …
Kelmiškių pergalė istorinių transporto priemonių ralyje

Birželio 20 d. Kėdainiuose vyko istorinių automobilių ir motociklų ralis, kurį  organizavo VšĮ „Saugus ratas“. Tarp ralio nugalėtojų – kelmiškiai Raimondas ir Jolanta Stupurai.
Praėjusio šeštadienio rytą ralio dalyviai su savo transporto priemonėmis rikiavosi Kėdainių senamiestyje esančioje Senosios rinkos aikštėje. Smalsuolių dėmesį traukė įvairi senovinė technika, norintys galėjo nusifotografuoti prie istorinių automobilių, apžiūrėti juos, užduoti savininkams klausimų.
Iš viso istorinių transporto priemonių ralyje dalyvavo 5 motociklininkai ir 26 automobiliai. Ralio technika skirstyta į dvi klases – „Youngtimer“(senesnių nei 25-erių)  ir „Oldtimer“ (senesnių nei 35-erių metų). Senesnių nei 35-erių metų automobilių ir motociklų buvo 15, o senesnių nei 25-erių – 16.

Tęsinį skaitykite 47 nr., birželio 26 d.

Skaityti toliau …
Šernai knisa ne tik pasėlius, bet ir žmonių santykius

Du Pakražančio seniūnijos gyventojai – Tįsaičiuose gyvenanti Elena Ežerskienė ir Juozas Šimaitis iš Sotkalnio – kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti dėl šernų nuniokotų žemės plotų.
Žalos apskaičiavimo komisija, sudaryta iš pirmininko Juozo Rimkaus bei narių Apolinaro Jasaičio, Vitalijaus Leskausko, laikinai einančio Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pareigas, Pakražančio seniūno Alfonso Sakalausko, birželio 17 d. vyko į Pakražančio seniūniją. Prie jų prisijungė Raudgirio medžiotojų būrelio vadovas Algirdas Šimulis, du medžiotojai ir nuniokotų laukų savininkė E. Ežerskienė, J. Šimaitis dalyvauti negalėjo, nes tuo metu buvo darbe.

Tęsinį skaitykite „Kelmiškiams“ birželio 23 d. nr.

Skaityti toliau …
Puslapis 1 of 115123Kitas ›Paskutinis »