Pradžia » Archyvai pagal kategorijas » Rajone
Bus tęsiamas bendrijos „Kelmės viltis“ projektas

Bus tęsiamas bendrijos „Kelmės viltis“ projektas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nutarė suteikti trūkstamų lėšų sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kelmės viltis“ projektui įgyvendinti, todėl per vykusį posėdį atšauktas kovo 31 d. tarybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta nutraukti „Kelmės vilties“ projektą.

Nuo šiol projekto vykdymą perima Kelmės rajono savivaldybės administracija. Administracija bus šio projekto vykdytoja, o „Kelmės viltis“ dalyvaus kaip partnerė. Kaip teigė administracijos direktorė Irena Sirusienė, užsakovo funkcijos perduodamos administracijai – skiriamas projekto vadovas, finansininkas, o administracijos direktorius įgaliojamas pasirašyti visus dokumentus, susijusius su projekto įgyvendinimu.

Karklelis domėjosi, kokias funkcijas atliks savivaldybės administracija ir kokias „Kelmės viltis“.

– Visas pagrindines funkcijas atliks savivaldybės administracija, „Kelmės viltis“ turės tik partnerio statusą – bendradarbiaus su savivaldybe ir teiks pagalbą, nes ji turėjo ankstesnius pagrindinius įdirbius, – aiškino pranešėja Laima Tyliutė. Jai antrino ir I. Sirusienė teigdama, kad parneris padės ieškoti gyventojų grupiniams namams.

I. Sirusienė informavo, kad projekto vadove skiriama ir už tolimesnį projekto įgyvendinimą bus atsakinga Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Skardžiuvienė. Finansininkas taip pat bus iš administracijos, todėl, pasak I. Sirusienės, papildomų atlyginimų jiems mokėti nereikės.

L. Tyliutė pabrėžė, kad savivaldybė neturėsianti prie projekto prisidėti finansiškai. Sutartyje numatyta projektą užbaigti iki rugsėjo 1 d., jei nebus spėta įgyvendinti projekto iki šios dienos, tuomet partneris turėsiąs užbaigti savo lėšomis, tačiau, kaip teigė L. Tyliutė, gali būti, kad Ministerija pratęs finansavimą. Petro Račkausko teigimu, po sutarties su rangovu pasirašymo liks 4 mėnesiai, o per šį laikotarpį technologiškai statybos darbų užbaigti neįmanoma. Meras V. Andrulis prieštaravo ir patikino, kad rangovas žada pabaigti laiku.

Ankstesnio bendrijos „Viltis“ projekto vadovo Boriso Markulio nuomone, sutartyje pakaktų sukeisti partnerius vietomis. Buvęs tarybos narys siūlė tartis su Ministerija ir Centrine projektų valdymo agentūra, nes sutartyje yra punktas, nurodantis, kad atsiradus nenumatytoms išlaidoms, jas turės dengti ne kas kitas, o savivaldybė.

– Tikiuosi, kad šis projektas vyks sklandžiai, terminai turėtų būti pratęsti, o jei rangovas pasistengs, viskas bus atlikta laiku, – vylėsi B. Markulis ir prašė atsakingų asmenų atidžiai sudaryti sutartį, kad projektas būtų sėkmingai užbaigtas.

„Verslas veža“ Kelmėje

Balandžio 16 d. rytmetį Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos aktų salėje sunkiai tilpo moksleiviai, besidomintys verslo kūrimo galimybėmis. Čia juos sukvietė „Verslios Lietuvos“ organizuoto projekto „Verslas veža“ rengėjai. Dalyvavimas šiame projekte, pasak organizatorių, yra galimybė savo kelio beieškančiajam sužinoti, nuo ko ir kaip pradėti savo verslą ar paversti realybe ilgai savyje brandintas idėjas. Per visą šalį keliaujančiu renginių ciklu siekiama motyvuoti Lietuvos jaunus, ambicingus ir apie savo ateitį galvojančius jaunuolius įkūnyti savo idėjas versle, suteikti pasitikėjimo savo jėgomis bei išbandyti save praktiniuose užsiėmimuose, kurie padės įvertinti esamas žinias bei verslo aplinkos suvokimą.
Gimnazistus sveikino ir renginį atidarė projekto vadovė Inga Stegvilaitė, kuri linkėjo mėgautis susitikimais ir kvietė būti žingeidžius, nes smalsumas ir žinių troškimas leidžia pasiekti tikslus.
Į moksleivius kreipęsis gimnazijos direktorius Rimas Bielskis sakė, kad jei mokiniai galėtų persikelti bent 30 metų atgal, sužinotų, kaip viskas tuomet būdavo suplanuota.
– Turėjome du kelius pabaigę mokyklą: dirbti arba toliau mokytis. Pabaigę 8 klases, galėjo tik mokytis. Įgiję išsilavinimą, turėjome dirbti. Viskas. Pasirinkimo nėra. Jei nesusiradai darbo pats, tave įdarbins. Ir visai nesvarbu kur: Kelmėje, Utenoje ar dar kitur. Šiandien, mieli gimnazistai, jūsų gyvenimas visai kitoks. Jūs patys turite apsispręsti, planuoti savo karjerą, susirasti mokymosi įstaigą, darbą Lietuvoje ar užsienyje. Galite ir nedirbti, jei turite, kas išlaiko. Šiandien gyvenimas yra kitoks, bet nepasakyčiau, kad lengvesnis, – kalbėjo direktorius ir linkėjo, kad mokinius visą gyvenimą vežtų sėkmė.
Po įžanginių kalbų moksleiviai klausėsi verslo sėkmės istorijų. Jas pristatė prekių ženklų „MPP Clothing“ ir „Muscleshop“ įkūrėjas Vytautas Medineckas, radijo laidų kūrėja Simona Albavičiūtė-Bandita, GoHisto.lt įkū-
rėjai Julius Pauliukevičius ir Simas Jaskutėlis bei kelmiškis verslininkas Šarūnas Valiuška. Moksleiviai atidžiai klausėsi pasakojimų ir nestokojo klausimų pranešėjams.

Monika Žukauskaitė

Skaityti toliau …
Prisiekė naujos kadencijos tarybos nariai ir meras

Balandžio 16 d. oficialiai darbą pradėjo naujai išrinkti Kelmės rajono savivaldybės tarybos nariai ir pirmą kartą pačių kelmiškių tiesiogiai išrinktas meras Vaclovas Andrulis.
Tarybą papildė 8 nauji nariai
Pirmąjį 2015–2019 m. kadencijos tarybos posėdį pradėjo Kelmės rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Dalia Viliūnienė. Po iškilmingo Lietuvos valstybinio himno giedojimo, savivaldybės tarybos nariai ir meras abėcėlės tvarka buvo kviečiami duoti vardinę priesaiką. Kelmiškių išrinktieji, uždėję rankas ant LR Konstitucijos, žadėjo sąžiningai atlikti savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, galinčių pažeisti gyventojų teises bei viešuosius interesus.
Po priesaikos tarybos nariams įteikti pažymėjimai ir gėlės.
Šių metų tarybos narių gretas papildė net 8 asmenys: Dalia Balčiūnienė, Saulius Mockus, Ramūnas Baranauskas, Vytautas Barkauskas, Stepas Dzimidas, Emilija Kvietkuvienė, Tomas Savickas, Vincas Metrikis. Socialdemokratų partijos narys Zenonas Mačernius taryboje dirbs jau aštuntąją kadenciją, t. y. be pertraukų nuo pat savivaldos atkūrimo.
Po duotų priesaikų, merui
V. Andruliui iškilmingai įteiktos regalijos, vėliau D. Viliūnienė skaitė LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės, LR Seimo narės Almos Monkauskaitės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atsiųstus sveikinimus.

Sigita Maziliauskienė

Skaityti toliau …
Čempionais tapo du kelmiškiai

Balandžio 10–11 d. Kaune vyko 2015 metų Lietuvos imtynių jaunių čempionatas. Varžybos organizuotos senojoje Kauno sporto halėje ant trijų imtynių kilimų, ant kurių varžėsi geriausi šalies graikų-romėnų imtynių, moterų imtynių ir laisvųjų imtynių sportininkai. Šios varžybos jauniesiems atletams svarbios ir tuo, kad varžybų nugalėtojai įgyja teisę atstovauti Lietuvai Europos ir Pasaulio imtynių čempionatuose.

Kelmės kraštui atstovavo septyni imtynininkai. Puikią sportinę formą šiemet įgijęs kelmiškis Aurimas Kuoris buvo vienas favoritų svorio kategorijoje iki 76 kg. Tačiau kelmiškio laukė akistata su „pirmuoju“ Lietuvos jaunių rinktinės numeriu, klaipėdiečiu Artiomu Novikovu. Po laimėtų dviejų pirmųjų kovų, abu favoritai susitiko pusfinalyje. Visi imtynių specialistai laukė įtemptos ir lygiavertės kovos, tačiau Aurimas Kuoris kovą laimėjo „sausu“ rezultatu 10:0. Finalinėje kovoje kelmiškis ant menčių paguldė raseiniškį M. Pauliką ir tapo Lietuvos jaunių čempionu. Šiais metais, šešiolikmetis Aurimas iškovojo Lietuvos suaugusiųjų čempionate antrąją vietą, jaunimo (iki 20 m.) – trečiąją vietą ir dar dviejuose jaunių tarptautiniuose turnyruose Rusijoje ir Baltarusijoje – antrąsias vietas.

Maloniai trenerius pradžiugino „Kražantės“ progimnazijos mokinys Ugnius Simanauskis, kuris kovojo svorio kategorijoje iki 54 kg. Pirmoje kovoje įveiktas komandos draugas Vilius Gečas, o pusfinalyje klaipėdietis A. Chomik. Finale Ugnius po atkaklios kovos nugalėjo Artemij Petrov iš Klaipėdos ir tapo šalies čempionu. Keletą metų Ugnius iškovodavo tik antrąsias ir trečiąsias vietas, bet sunkaus darbo per treniruotes dėka pagaliau pavyko vėl užlipti ant aukščiausios apdovanojimų pakylos.

Penktąsias vietas čempionate užėmė Vilius Gečas (54 kg), Mindaugas Reimeris ir Klaidas Pluščiauskis (abu 76 kg). Kipras Leščiauskas (58 kg) ir Saimonas Marcinkus (69 kg). Jie pralaimėję pirmąsias kovas iš tolimesnių varžybų pasitraukė.
2015 m. Lietuvos laisvųjų imtynių jaunių čempionai:
42 kg. D. Rekštys (Raseiniai);
46 kg. S. Šakys (Šiauliai – Pagėgiai);
50 kg. A. Maksimov (Klaipėda);
54 kg. U. Simanauskis (Kelmė);
58 kg. G. Jovaiša (Šiauliai – Pagėgiai);
63 kg. K. Drobot (Klaipėda);
69 kg. D. Viliušis (Raseiniai);
76 kg. A. Kuoris (Kelmė);
85 kg. M. Adomaitis (Siauliai – Pagėgiai);
100 kg. R. Starikovas (Pagėgiai).

Nerijus Peleckis

Skaityti toliau …
Maisto sauga

Pasaulinė sveikatos diena kasmet minima balandžio 7-ąją. 2015 m. Pasaulinės sveikatos dienos tema  Maisto sauga. Aukštas visuomenės sveikatos ir vartotojų interesų apsaugos lygis bei laisvas saugių ir sveikų maisto produktų judėjimas visoje Europos Sąjungoje yra pagrindiniai siekiai užtikrinant maisto saugą. Pagrindiniai nacionaliniai reikalavimai maisto saugai įtvirtinti Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, nustatančiame maisto tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų kompetenciją maisto saugos srityje ir maisto tvarkymo subjektų pareigas bei atsakomybę. valstybės institucijų kompetenciją maisto saugos srityje ir maisto tvarkymo subjektų pareigas bei atsakomybę. Vien 2014 m. (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis) ant vartotojų stalo nepateko 2 419 tonų nesaugių produktų. Dažniausi nesaugūs maisto produktai: riešutai ir riešutų produktai, aliejinių kultūrų sėklos, daržovių ir vaisių produktai, žuvų ir vėžiagyvių produktai, mėsos ir jos subproduktų gaminiai. Nieko nuostabaus, kad vartotojai nori būti užtikrinti, jog jų vartojamas maistas yra saugus, kadangi maisto sauga – vienas iš pagrindinių visuomenės rūpesčių. Europos Sąjunga turi vienus aukščiausių maisto saugos standartų pasaulyje.

Maisto produktų ženklinimas

Maisto produktai ženklinami siekiant užtikrinti, kad vartotojai gautų visą informaciją apie produktų turinį bei sudėtį, taip saugant jų sveikatą ir interesus. Europos Sąjunga (ES) tobulina maisto produktų ženklinimo etiketėmis taisykles, kad vartotojui būtų įskaitomai ir suprantamai pateikta visa svarbiausia informacija, ir, kad jis, pirkdamas produktus, pakankamai apie juos žinotų. Pirkėjai, skaitydami maisto produktų ženklinimo etiketes, dažniausiai pažiūri gaminio galiojimo laiką, o labiausiai juos neramina ženklinimo etiketėse esančios ,,E“ raidės, kurios žymi maisto priedus.

           Taigi, kas tie maisto priedai ir ar jie kenkia mūsų sveikatai?

Maisto priedai – ne šių dienų atradimas. Jau nuo senų laikų, siekdami apsaugoti maistą nuo gedimo ar pagerinti jo skonį, žmonės naudojo valgomąją druską, actą, įvairias augalinės kilmės medžiagas. Maisto priedai yra medžiagos, kurios tikslingai dedamos į maistą gamybinio proceso metu ir suteikia maistui pageidautinų technologinių arba juslinių savybių.

Visi maisto priedai turi E numerį (E numeris – maisto priedo numeris pagal EEB numeraciją).

100–199  – dažikliai

200–299  – konservantai

300–399  – antioksidantai

400–499  – tirštikliai, stabilizatoriai, emulsikliai

500–599  – rūgštys

600–699  – skonio stiprikliai

900–999  – saldikliai

Sparčiai vystantis maisto pramonei, į rinką pateikiama vis daugiau paruoštų vartoti maisto produktų, plečiantis tarptautinei prekybai, didėja atstumai tarp gamintojo ir vartotojo, augant vartotojų susidomėjimui sveika mityba, didėja mažo kaloringumo produktų poreikis. Visos šios aplinkybės reikalauja prailginti produktų tinkamumo vartoti trukmę, apsaugoti juos nuo gedimo, suteikti patrauklią prekinę išvaizdą, pageidaujamą skonį, kvapą, spalvą ar kitas savybes, taip pat išlaikyti produktų kokybę juos gabenant ir laikant. 

Kas griauna mūsų sveikatą ?  

Ne visi maisto priedai yra kenksmingi, dalis jų yra organizmo toleruojami ir gali būti vartojami be apribojimų. Kai kurie maisto priedai yra toksiški, bet, neviršijant leidžiamos paros dozės, sveikatai nekenkia. Deja, šiuo metu maisto pramonėje naudojama apie 1500 įvairių maisto priedų turinčių žymenį E, jie dedami kone į kiekvieną parduotuvės lentynose esantį produktą ir atskirti, kurie produktai yra iš tiesų geri, kartais prireikia detektyvo sugebėjimo. Tačiau atsakingi už savo maistą ir sveikatą esame tik mes patys, ir tik mes galime kontroliuoti, ką duodame savo organizmui. Dabar vis dažniau pasitaiko, kad ant prekės etiketės nebepamatysi raidės E, o išvysi tik skambų, mažai kam suprantamą maisto priedo pavadinimą. Pirkėjai jau įprato skaityti etiketes ir skaičiuoti E raides, tačiau gamintojai sugalvojo kaip juos apgauti ir E raides etiketėse pakeitė maisto priedų pavadinimai.

Kodėl reiktų vengti produktų su įvairiais maisto priedais ir kokią sveikatos kainą mokame už gražų ir pigų produktą? Viešai skelbiama, kad maisto priedai, kurie leistini naudoti maisto pramonėje, yra patikrinti ir jeigu neviršijama leistina dozė, sveikatai poveikio neturi. Ar tikrai tai yra tiesa?

Tas faktas, kad iš leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašo išbraukiami anksčiau saugiais laikyti maisto priedai, kad kai kurie priedai leidžiami vartoti Europos Sąjungoje, kitose valstybėse uždrausti, kelia pagrįstas abejones, ar tikrai pas mus įteisinti maisto priedai yra saugūs.

Štai priedai E249, E250, E251 ir E252, etiketėse galite rasti parašyta – nitritai ir nitratai, taip mėgstami mėsos pramonėje, nes puikiai konservuoja mėsos produktus ir paryškina bei išlaiko patrauklią raudoną spalvą. Nitritai-tai pakitęs nitratas, jis nuodingas, stabdo deguonies apytaką kraujyje, todėl ypač pavojingas naujagimiams. Vykstant reakcijai organizme, iš nitritų susidaro nitrozaminai, jie yra labai agresyvūs bei ypač žalingi sveikatai. Todėl nieko nėra stebėtino, jei valgydami produktus su panašiais priedais stokojame energijos ir sveikatos, jaučiamės apsunkę, nedarbingi.

Žinoma, suvalgius griežinėlį taip pagardintos dešros, nieko nepajausime, tačiau nesunku įsivaizduoti, kas vyksta organizme tokiais „priedais“ jį papildant diena iš dienos daugelį metų. Dėl mažų tokių „pagardų“ kiekių poveikis organizmui pasireiškia labai iš lėto, o maisto pramonė mus maitina šimtais panašių junginių, tad įrodyti kurio nors vieno akivaizdų kenksmingumą sunku. Atrodo valgome skanų ir gražų maistą, o mūsų savijauta blogėja.

Daugelis priedų gali smarkiai suklaidinti. Pavyzdžiui citrinos rūgštis (E330), gaunama fermentacijos būdu iš melasos atliekų, susidarius grybeliui Aspegillus, nieko bendra su citrinomis neturi. Manoma, kad ji turi kancerogeninį (gali paskatinti vėžinius susirgimus) poveikį. Maisto gaminimui geriau naudoti natūralias citrinų sultis, o ne citrinų rūgštį E330.

Lecitinas (E322) yra labai plačiai vartojama medžiaga, naudojama ir kaip antioksidantas. Gamintojai skelbia, kad tai natūrali medžiaga, kuri gaunama iš augalinės žaliavos: sojų arba rapsų aliejaus. Lecitinas nėra kenksmingas, nes tai yra medžiaga, kuri natūraliai randama daugelyje maisto produktų. Iš dalies jie teisūs, bet tik iš dalies. Pramonėje lecitinas, kuris naudojamas kaip emulsiklis, antioksidantas ir stabilizatorius yra labai modifikuotas, kaip žaliava naudojami genetiškai modifikuotų sojų ir rapsų aliejai. JAV sojų produktai yra laikomi vieni iš labiausiai sukeliančių migreną, astmą ir kitas alergines reakcijas. Deja, maisto priedų kilmę ir gamybos būdo, nurodyti ant produkto neprivalu, tad gamintojai gali ramiai naudoti pigiausius bei prasčiausius maisto priedus.

Kai kurie priedai gali akivaizdžiai byloti apie produkto kokybę. Jei ant produkto sutiksite užrašus (E620, E621–625) žinokite – tai skonį gerinančios medžiagos, gliutamino rūgšties druskos: natrio, kalio, kalcio, amonio ir magnio glutamatai. Tai yra balti, tikėtina gyvulinės kilmės, vandenyje tirpūs kristaliniai milteliai, neturintys jokio skonio. Tik įaudrindami skonio receptorius esančius burnoje, sustiprina skonį ir jį paryškina. Glutamatai – sriubų, gatavų patiekalų, padažų, majonezų, konservų, dešrų, kepinių, gėrimų ir kitų produktų skonio manipuliacijos priemonė. Todėl, jei paėmę pomidorų padažo indelį pamatysite prierašą E620 ar E621, atkreipkite dėmesį, kad tame padaže pomidorų tyrė sudaro tik keliolika ar kelias dešimtis procentų, tuo tarpu likusi dalis yra vanduo, modifikuotas krakmolas (sutirštinimui), konservantai ir žinoma E620 ar E621 tam, kad apgautų jūsų skonį. Manoma, kad jie gali sukelti žemo akispūdžio glaukomą, kuri yra sunkiai diagnozuojama ir dažnai priveda prie aklumo. Tačiau šie teiginiai dar nėra oficialiai įrodyti eksperimentiniais tyrimais, todėl tokie priedai ir toliau naudojami. Tik nuo mūsų apsisprendimo priklauso, ar norėsime būti laboratorinėmis pelėmis, ar valgysime sveikus produktus.

Etiketėse dažnai galime pamatyti užrašus ,,tirštikliai, stabilizatoriai, emulsikliai“. Jie žymimi E 400–499.

Kur naudojami E400-499 maisto priedai?
Tirštikliai, stabilizatoriai, emulsikliai  naudojami pieno produktuose, valgomuosiuose leduose, sūriuose, majonezuose, margarinuose, aliejuose, garstyčiose, salotų padažuose, konditerijos gaminiuose, mėsos gaminiuose, kepiniuose, vaisių gaminiuose, konservuose (daržovių, mėsos, žuvies), alkoholiniuose gėrimuose, nealkoholiniuose gėrimuose, įvairių maisto produktų koncentratuose ir kt.

Ruošiant maistą, sunku susitvarkyti su vienas kitą atmetančiais natūraliais komponentais, kurie turi būti sujungti į vientisą darinį. Kiekvienas maisto komponentas (angliavandeniai, baltymai, riebalai, vanduo ir t.t.) turi savo savybių, kurios susikerta viena su kita. Būtent skirtingiems komponentams suderinti ir naudojami emulsikliai.

Stabilizatorius – medžiaga, kurios savybės leidžia išlaikyti vienodą dviejų ar daugiau nesimaišančių medžiagų išsisklaidymą maisto produkte, stabilizuojanti, išlaikanti ar sustiprinanti esamas produkto savybes.
Tirštiklis – tai medžiaga, kurios dedama į vandeninius tirpalus siekiant padidinti skysčio klampumą ir kartu nepakeisti ar nepabloginti kitų jo savybių.
Maisto pramonėje labiausiai paplitę ir naudojami natūralūs tirštikliai – pagrindinės medžiagos yra polisacharidai (miltai, krakmolingos daržovės) ar baltymai (kiaušinio trynys, kolagenas). Mažiau paplitę sintetiniai tirštikliai – augalinės kilmės medžiagos, modifikuoti jų dariniai.
Natūralūs ir pusiau sintetiniai tirštikliai nėra kenksmingi sveikatai, todėl jų kiekiai bei koncentracijos maiste nėra ribojami. Labiausiai paplitę tirštikliai: pektinas, agaras, ligninas, alginas. Būtent tokius užrašus mes randame ant maisto prekių etikečių.

Ne­ri­mą ke­lia ir E211, tai benzoinės rūgšties natrio druska, maisto pramonėje naudojamas kaip konservantas, slopinantis pelėsių ir kitų grybelių dauginimąsi maiste, veikia ir kai kurias bakterijas. Ku­ris, kaip Še­fil­do uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai įro­dė, su­trik­do ke­pe­nų ląs­te­lių DNR ir dėl to ky­la ke­pe­nų ci­ro­zės, taip pat rizikuo­ja­ma susirgti Par­kin­so­no li­ga, gali išprovokuoti astmos priepuolius, alergijas, gali sąlygoti vaikų hiperaktyvumą. Be to, E211 or­ga­niz­me jun­gian­tis su vi­ta­mi­nu C, su­si­da­ro ben­zo­las – vė­žį su­ke­lian­ti me­džia­ga. E211 priskiriama prie pavojingų maisto priedų, tačiau jų vis dar dedama į kai kurias vaisių sultis, gazuotus gėrimus, kitus rūgščius produktus.

Duo­nos ga­mi­niuo­se – ir­gi ne vie­nas „E“, įvai­rios der­vos, pa­vyz­džiui, kai ku­riuo­se duo­nos ga­mi­niuo­se yra ksan­ta­no der­vos E415. Pagal  Eu­ro­pos Ben­dri­jos ko­mi­si­jos spren­di­mą (1994 05 13 spr. 1994/374/EB), drau­džia­mas E 400, E 401, E 402, E 403, E 404, E 405, E 406, E 407, E 407a, E 410, E 412, E 413, E 414, E 415, E 417 ir (ar­ba) E 418 mais­to prie­dų tie­ki­mas į rin­ką ir im­por­tas. Be­je, ksan­ta­no der­va, de­da­ma į duo­nos ga­mi­nius, yra tirš­tik­lis, nau­do­ja­mas in­dap­lo­vių va­lik­ly­je (EFP) kaip in­dap­lo­vių va­ly­mo prie­mo­nė.

Per televiziją daug kalbama apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). ,,Genetiškai modifikuotas“ ir ,,modifikuotas“ –vartotojai dažnai painioja šiuos terminus. Modifikuotas reiškia tiesiog pakeistas, pavyzdžiui, pakaitintas tam tikroje temperatūroje, išgarintas ar kt. Produktai modifikuojami įvairiais tikslais – kad išliktų atsparūs karščiui, šalčiui, rūgštims ar kad atitiktų kitus technologinius reikalavimus. Visai kas kita genetiškai modifikuotas organizmas (GMO).

Kas tas GMO? Tai tokie organizmai, kurie negali atsirasti dauginantis natūraliu būdu arba naudojant tradicinius naujų veislių išvedimo metodus, taikant genų inžineriją yra sukuriamas naujas augalas. Pavyzdžiui, įterpus žuvies geną į braškes, yra sukuriamos braškės, geriau išsilaikančios žemoje temperatūroje. Taip mūsų rinkoje atsirado Genetiškai modifikuotas maistas - tai maisto produktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Pagal ES ir mūsų šalies teisės aktų reikalavimus, informacija vartotojams apie GMO ženklinimą etiketėse yra nurodoma, kai produktų sudėtyje jų yra daugiau kaip 0,9%. Išgąsdinti pirkėjai vis atidžiau renkasi maisto prekes, tačiau ir čia gamintojai gudrauja, vietoj anksčiau matyto užrašo, kad maisto prekės sudėtyje yra genetiškai modifikuoto krakmolo, kuris dažną pirkėją priversdavo tokią prekę padėti atgal į lentyną, dabar jau žodį ,,genetiškai modifikuotas“ pakeitė  užrašas ,,pakeistų savybių turintis krakmolas“.

Moksliškai iki šiol neįrodyta nei genetiškai modifikuotų produktų žala, nei nauda žmogaus organizmui ir ekosistemai. Kai kurie perkelti į augalą genai turi savybę skatinti auglių atsiradimą, o modifikuotos bulvės ir sojos sukelia alergines ligas, medžiagų apykaitos sutrikimus. Vartotojui nesukeliantys neigiamų pasekmių genetiškai modifikuoti produktai gali turėti neigiamos įtakos jo palikuoniams.

Gamintojai nori gaminti išvaizdžius, ilgai išsilaikančius, tinkančius transportuoti ir pigius produktus, tuo tarpu vartotojui reikia geros kokybės, saugaus maisto, be pavojingų maisto priedų. Tobulėjant maisto gamybos technologijoms, siekiant minimalios kainos ir beatodairiškai didinant produkcijos kiekius, maisto produktai tampa vis labiau rafinuoti, gražesni, skanesni, tačiau tuo pat metu juose sparčiai didėja įvairių maisto priedų kiekiai. Kadangi už viską tenka kažkam sumokėti, dažniausiai mokame savo sveikata. Išmokime pasirinkti saugų maistą

        Parengė Audronė Palubinskienė,

Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė

 

 

Skaityti toliau …
Budraičiuose atidarytas baseinas

Pastaruoju metu Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje, Budraičių kaime, netrūko šurmulio. Čia vyko Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriui priklausančio baseino renovacijos darbai. Budraitiškiai ir tytuvėniškiai su nekantrumu laukė, kada galės pasipliuškenti baseine. Tad kovo 27 d. vykusi baseino atidarymo šventė tapo išskirtiniu renginiu daugeliui.

Kai kokiame Lietuvos kampelyje sutiktam žmogui pasakai, kad esi iš Tytuvėnų, neretas pasidžiaugia, kad miestelį puošia nuostabi bažnyčia, kita dalis nostalgiškai prisimena jaunystės laikus, kuomet teko lankytis Budraičių baseine. Iš to galime spręsti, kokia svarbi ši vieta ne tik tytuvėniškiams, bet ir miesto svečiams.

Monika Žukauskaitė

Skaityti toliau …
Su artėjančiomis šv. Velykomis Jus sveikina „Kelmiškiams“ redakcijos kolektyvas

Su saulės spinduliu pirmuoju,
Su džiaugsmo šypsenom veiduos
Velykų rytmetį ankstyvą
Suklupsime šventos maldos,
Kurią kuždės ne lūpos.
Širdys Žodžius švenčiausius atkartos!
Laimingi būkite sulaukę
Prisikėlimo valandos!

Skaityti toliau …
Pavasario virsmas – Velykos

Ar kada susimąstėte, kokia žodžio Velykos kilmė? Kalbininkas Algirdas Sabaliauskas rašo, kad jis kilęs iš mūsų rytų kaimynų baltarusių žodžio velikij „didžiulis, didysis“, velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“.
O baltarusiai, teigiama, jį pasiskolino iš graikų. Iš pradžių lietuviai vartojo vienaskaitinę formą velyka. Latviai šią šventę vadina lieldienas „didelė diena“. Anglų Easter, vokiečių Ostern vartojami Velykų pavadinimai yra kilę iš kažkokios pagoniškos pavasario šventės. Rusų pascha „Velykos“ kilo iš graikų pascha, kuris yra hebrajiškos kilmės.
Lietuviškuose Velykų šventės papročiuose yra persipynę ir vieni kitus papildo senieji pavasarinio virsmo ir krikščioniškųjų Velykų papročiai. Velykų šventės prasideda nuo Verbų sekmadienio, šią dieną žmonės traukia į bažnyčią nešini verbomis. Verbų sekmadienį minimas Evangelijose aprašytas Kristaus įžengimas į Jeruzalę. Vakarų Europoje ši diena vadinama Palmių sekmadieniu.
Manyta, kad tuščiomis rankomis į bažnyčią ateiti buvo nedera, esą tam, kuris nelaikydavo rankose verbos ar žolynų, velnias savo uodegą įbrukdavo. Tiesa, įvairiose Lietuvos vietovėse verbos skyrėsi.
Didysis ketvirtadienis, penktadienis ir šeštadienis – labai svarbios dienos belaukiant Velykų. Mažojoje Lietuvoje ir Piet-
vakarių Lietuvoje Didysis ket-virtadienis vadintas „žaliuoju ketvirtadieniu“, tą dieną moterys persodindavo kambarines gėles.
Teigiama, kad kiaušinis yra virsmo ir naujos gyvybės atsiradimo simbolis, todėl nuo senų senovės jie naudoti įvairiose šventėse. Kiaušinius nešdavose kaip dovaną ir valgydavo kiaušinienę lankydami naujagimį, o kiaušinių lukštus išbarstydavo prieš pradėdami sėją… Štai todėl ir pavasarinė virsmo šventė siejama su kiaušiniais, tai svarbiausias apeiginis valgis, pažymintis gamtos ir žmogaus pavasarinį atgimimą.
Deja, kada kiaušiniai pradėti marginti, nėra aišku. Seniausi brūkšneliais išraižyti margučiai rasti IV a. mergaitės kape prie Vormso, Vokietijoje. Gedimino kalno teritorijoje archeologai aptiko akmens, molio ir kaulo kiaušinių, tai rodo, kad Lietuvoje XIII a. jie jau buvo žinomi. Velykinius margučius mini ir M. Mažvydas. Manoma, kad XVI a. Lietuvoje jau būta papročio dažyti ir marginti kiaušinius Velykoms. Remiantis etnografiniais šaltiniais manoma, kad margučiai buvo itin populiarūs XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Velykos neįsivaizduotos ir be įdomių papročių bei žaidimų, pvz.: kiaušiniavimas, žaidimai su margučiais, lalavimas, laistymasis, plakimas ir supimasis.
Velykos būdavo švenčiamos tris ar keturias dienas. Pirmasis sekmadienis po Velykų – Velykų švenčių pabaiga, dar kitaip vadinamas Atvelykiu, Velykėlėmis, Vaikų velykomis.

Pagal A. Žarskaus
„Pavasario virsmo šventės: Užgavėnės, Velykos“
informaciją

Skaityti toliau …
Netikėtas archeologinis radinys Kiaunorių miške

Akmenų ruožai, tarmiškai vadinami rūžomis – ledynmečio palikimas, kuriame sukaupti akmenys bei žvyras slenkančių ledo masyvų buvo atgabenti iš Skandinavijos kraštų. Viena iš geriausiai išsilaikiusių atkarpų slypi Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje, Kiaunorių miške. Prie šio unikalaus gamtinio objekto jau nuo 2014 m. vidurio įrenginėjamas pažintinis takas.

Vykdant šiuos darbus atidengta bei nuo žolių ir medžių išvalyta viena rūžos atkarpa. Čia darbininkų laukė netikėtumas: kasinėjant, po žvyro sluoksniu rasti žmogaus palaikai. Gerai išsilaikęs šalmas bei apirusios aprangos ir kaulų dalys, mokslininkų teigimu, leidžia daryti prielaidą, jog tai – prieš keletą tūkstančių metų gyvenusio žmogaus liekanos. Šiuo metu regioninio parko specialistai bendrauja su Lietuvos ir Norvegijos mokslininkais, o radinys laikinai atgabentas į Tytuvėnų regioninio parko direkciją. Saugant nuo aplinkos poveikio ji laikomas stikliniame dėkle ir ruošiamas transportavimui į Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituitą tyrimams. Radiniu bei jo vietove susidomėjo žymus Norvegijos archeologas Gjermund Kolltveit, kuris teigia, jog „šie klodai savyje dar gali slėpti daug paslapčių, kurias kartu bendradarbiaudami turėtų atskleisti Lietuvos bei Norvegijos mokslininkai“. Abiejų šalių archeologai jau tariasi dėl kasinėjimų, kuriuos planuojama pradėti vykdyti ateinančią vasarą.

Balandžio 3 dieną radinys bus išgabentas tyrimams. Visi smalsuoliai kviečiami nepraleisti progos ir apžiūrėti šį nepaprastą radinį, kol jis vis dar yra Tytuvėnuose.

 

Tytuvėnų regioninio parko informacija

Skaityti toliau …
Stebėjimo kameros skirtos prevencijai

Posėdį pradėjo ir 2014 m. policijos komisariato veiklos ataskaitą bei kitą informaciją pateikė Kelmės r. policijos komisariato viršininkas Robertas Jagminas. Komisaras dar kartą priminė, kad per miesto stebėjimo kameras pernai užfiksuoti 947 pažeidimai, jų esą galėjo būti daugiau, bet policijai to nereikia. Stebėjimui per vaizdo kameras skiriamos tik 1–2 valandos per dieną, nes finansinės naudos iš to nėra, stebima be jokio atlygio. Viršininko teigimu, šią funkciją kitose savivaldybėse atlieka samdomos bendrovės.
Tarybos narys Petras Račkauskas domėjosi dėl Kelmėje sklandančių gandų, esą budintys pareigūnai turi planą per dieną nubausti 10–20 žmonių. Tarybos nariui taip pat parūpo, kiek lėšų per metus surenkama už vaizdo kameromis užfiksuotus pažeidimus. R. Jagmino teigimu, jokio plano nėra ir negali būti, o už baudas surinktos lėšos neskaičiuojamos, nes jos patenka į valstybės biudžetą. Pasak viršininko, galima nebestebėti miesto per vaizdo kameras ir nefiksuoti pažeidimų, tačiau gyventojai nebesijaus saugūs. Rajono meras V. Andrulis siūlė už pirmą nusižengimą tik įspėti, o ne taikyti baudą, tačiau policijos komisariato viršininkas priminė, kad įstatymai to neleidžia daryti. R. Jagminas sakė, kad iš mažų nusikaltėlių išauga dideli, todėl negalima toleruoti menkų nusikaltimų, būtina suprasti, kad vaizdo stebėjimo kameros mieste skirtos prevencijai.

Sigita Maziliauskienė

Skaityti toliau …
Puslapis 1 of 113123Kitas ›Paskutinis »