Pradžia » Archyvai pagal kategorijas » Rajone
Projekto „Atrask save“ rezultatai Kelmės rajone

Projekto „Atrask save“ rezultatai Kelmės rajone

Jau daugiau nei pusmetį Kelmės rajone įgyvendinamas projektas „Atrask save“ pasiekė pirmuosius rezultatus. Per šį gana trumpą laikotarpį (tiesioginis darbas su jaunuoliais prasidėjo 2016 m. vasario mėnesį) į projekto veiklas įtraukti trisdešimt 15–29 m. jaunuolių, kurie nedirba, nesimoko ir nėra registruoti Darbo biržoje.

Darbo metu projekto vykdytojai susiduria su įvairiomis problemomis: yra jaunuolių, kurie kartais nenori lankytis susitikimuose, ignoruoja skambučius, jaunimui trūksta motyvacijos, kai kurie nežino, kokio darbo nori arba visiškai nieko nenori – nei mokytis, nei dirbti. Tačiau darbas juda teisinga linkme, prie rezultatų prisideda ir Kelmės rajono seniūnijų darbuotojai. Aktyviausios, daugiausia jaunuolių įtraukusios į projektą yra Tytuvėnų, Kražių, Pakražančio, Vaiguvos, Šaukėnų bei Tytuvėnų apylinkių seniūnijos.

Yra gerų pavyzdžių. Nida Gudavičiūtė iš Šaukėnų seniūnijos baigė veiklą projekte birželio 23 d., vykdė specialiai jai sudarytą planą, kurio rezultatas – sėkmingai įsidarbino vienoje iš Kelmės rajono įmonių (pradėjo dirbti nuo liepos 5 d.). Neringa Stankūnienė iš Vaiguvos seniūnijos ilgą laiką negalėjo įsidarbinti, trūko žinių, įgūdžių, praktikos ir pasitikėjimo savimi. Siekdama įgyti organizacinių gebėjimų, išsiaiškinti savo turimus asmeninius gebėjimus ir įgyti darbinės patirties, projekto dalyvė nusprendė savanoriauti Kelmės anglų kalbos klube ,,ABC“ (savanoriauta nuo kovo 14 d. iki birželio 14 d.). Pasak N. Stankūnienės, savanorystė suteikia gerą jausmą, kai esi reikalingas, drauge gali sužinoti naujų dalykų, susipažinti su naujais žmonėmis. Tai pati geriausia mokykla. Dalyvavimą projekte ,,Atrask save“ baigusi Neringa Stankūnienė teigia: ,,Savanorystės metu padėjau rengti Kelmės anglų kalbos klubui ,,ABC“ įvairius renginius, patobulinau bendravimo ir organizacinius gebėjimus, susipažinau su socialinio darbuotojo profesija. Patiko geranoriškas kolektyvas, kuris visada pasirengęs padėti iškilus klausimams. Bendraujant su vaikais ir jaunuoliais, patiko jų nuoširdumas ir mandagumas. Ši patirtis pravers renkantis profesiją, planuojant karjerą.“

Neringa ir Nidane vienintelės, kurioms pasisekė: nuo projekto „Atrask save“ pradžios buvo dirbama su 30 neaktyvių jaunuolių, iš kurių sėkmingai dalyvavimą projekte baigė 19 jaunų žmonių, t. y. lankė visas numatytas veiklas per 4 projekto vykdymo mėnesius, dvi projekto dalyvės (iš Pakražančio ir Liolių seniūnijos) po dalyvavimo projekte apsisprendė grįžti mokytis (viena dalyvė yra pateikusi prašymą stoti į VšĮ Kelmės profesinio rengimo centrą, kita ketina baigti mokyklą Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centre).

Dažniausias jaunų žmonių pageidavimas – susirasti darbą. Ryškėja tendencija, kad siekiantiems įsidarbinti asmenims labiausiai reikalingos informavimo ir konsultavimo apie jauno žmogaus galimybes, socialinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, motyvavimo, pagalbos pažinti save paslaugos. Jaunuoliai taip pat mokomi tinkamai parašyti CV, motyvacinį laišką, patariama, kaip elgtis pirmo darbo pokalbio metu, kaip save reprezentuoti, mokoma ir streso valdymo, ir konfliktų sprendimo technikų, laiko planavimo metodų ir kt. Šios ir kitos paslaugos, aktyvumo skatinimo priemonės ir metodai yra taikomi atsižvelgiant į kiekvieno jauno žmogaus situaciją bei poreikį.

Projektas „Atrask save“ yra skirtas jaunuoliams, kurie nedirba, nesimoko, neatlieka praktikos ir nedalyvauja mokymuose. Projekto tikslas – suteikti jaunuoliams aktyvumo skatinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kokį pasiūlymą jaunas žmogus pageidauja gauti: dirbti, mokytis ar atlikti praktiką. Dar kartą raginame visus niekur nedirbančius, nesimokančius ir neregistruotus Darbo biržoje jaunus žmones kreiptis į projekto „Atrask save“ koordinatorę Ingą Žimkienę el. paštu kelmesjgi@gmail.com, telefonu 8 633 313 92 arba atvykti tiesiogiai pabendrauti į Kelmės rajono savivaldybės jaunimo centrą (J. Janonio g. 11, Kelmė).

Projektą „Atrask save“ įgyvendina Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projektas yra finansuojamas iš Europos socialinio fondo, Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir valstybės biudžeto lėšų. Kelmės rajono savivaldybės administracija yra partnerė įgyvendinant projektą „Atrask save“ mūsų rajone.

Projekto ,,Atrask save“ vietos JGI koordinatorė

Inga Žimkienė

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS  TARYBOS POSĖDŽIO, ĮVYKSIANČIO 2016-08-25  (KETVIRTADIENĮ) 9.00  VAL.  TARYBOS POSĖDŽIŲ SALĖJE  KELMĖS SENIŪNIJOJE, D A R B O T V A R K Ė

1. Dėl Kelmės rajono savivaldybės viešojo sektoriaus subjektų 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimo.
2. Dėl nenaudojamų, apleistų žemės sklypų Kelmės rajono savivaldybėje sąrašo patvirtinimo.
3. Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. T-289 „Dėl vietinių rinkliavų nuostatų patvirtinimo“ papildymo.
4. Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T-263 „Dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo įkainių nustatymo“ 1 punkto pakeitimo.
5. Dėl piniginės paramos (išmokų) teikimo asmenims, patyrusiems socialinę riziką, tvarkos aprašo pakeitimo.
6. Dėl klasių ir grupių komplektų skaičiaus Kelmės rajono mokyklose 2016–2017 mokslo metais nustatymo.
7. Dėl ikimokyklinio ugdymo grupės įsteigimo Kelmės r. Pakražančio gimnazijoje ir Kelmės r. Pakražančio gimnazijos nuostatų patvirtinimo.
8. Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių steigimo ir didžiausio leistino pareigybių (etatų) skaičiaus Kelmės lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ nustatymo.
9. Kiti klausimai.

Su visais rajono savivaldybės tarybos 2016-08-25  posėdžio darbotvarkės klausimais ir sprendimų projektais išsamiai galite susipažinti rajono savivaldybės interneto svetainėje http://www.kelme.lt.

Savivaldybės meras Vaclovas Andrulis
Užs. Nr. S-0212

Skaityti toliau …
Pagaliau startuoja žvyrkelių asfaltavimo programa!

Kelmės rajonas – vienas iš tų Lietuvos rajonų, kuriuose dar daug kelių su žvyruota danga. Žvyruoti keliai sukelia nemažai nepatogumų gyventojams. Paskutinį kartą žvyrkelių asfaltavimo darbai rajone atlikti prieš aštuonerius metus. Susitikimuose su gyventojais vienas aktualiausių klausimų visada būdavo žvyrkelių asfaltavimas.
Po didelių parengiamųjų darbų ir daugelio susitikimų su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovais, atlikus ilgas viešųjų pirkimų procedūras, pasirašytos žvyrkelių asfaltavimo sutartys.
Pernai išasfaltuotas kelias į Lupikus (1,0 km). Šiemet turėtų būti pradėti asfaltuoti šie keliai: Stulgių (0,44 km), Valpainiai–Kražiai (3,02 km), Maironiai–Laugalis (1,25 km), Kelmė–Gaštynai (4,36 km), Kražiai–Petrališkė (3,48 km). Konkursą šiems darbams atlikti laimėjo UAB „Šiaulių plentas“.
Taip pat pasirašytos sutartys gyvenviečių asfaltavimo darbams atlikti. Bus asfaltuojamos Kerkasių (0,810 km) ir Petrališkės (1,2 km) gyvenvietės.
Artimiausiu metu turi būti pasirašytos sutartys dėl kelio atkarpos Jauniškė–Valpainiai asfaltavimo. Preliminarus šių darbų laimėtojas – UAB „Kauno keliai“.
Visų minėtų kelių asfaltavimo darbus įmonės nupirko su projektavimo darbais, kurie turėtų prasidėti dar šiais ir baigtis 2017 metais. Išasfaltavus šiuos kelius, gyventojams labai pagerės susisiekimo ir gyvenimo sąlygos.
Ateityje savivaldybės vadovai dės visas pastangas, kad šie darbai nenutrūktų, bus toliau tęsiama žvyrkelių asfaltavimo programa.

Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis
Užs. Nr. S-0211

Skaityti toliau …
Minint Valstybės dieną apdovanoti geriausi rajono moksleiviai

Liepos 6-ąją visoje Lietuvoje švęsta pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo – kunigaikščio Mindaugo karūnavimo šventė – Valstybės diena. Šios dienos minėjimo renginiai neaplenkė ir Kelmės rajono, trečiadienio vakarą lietaus neišsigandę gyventojai rinkosi į Kelmės krašto muziejų.

Tėvynę mylime todėl, kad ji sava

Prapliupęs lietus šiek tiek pakoregavo šventės eigą. Valstybės dienos renginį Kelmės krašto muziejaus salėje pradėjo direktorė Danutė Žalpienė, kuri priminė istorinius faktus ir datas, tapusias valstybingumo ištakomis. Esą istoriniai šaltiniai byloja, kad dar iki karaliaus Mindaugo kai kurie baltų protėviai jau turėjo savų karalių.
– Liepos 6-ąją atverdami turtingiausią valstybinį istorinį paveldą, išreiškiame pagarbą lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei. Tėvynę mylime ne dėl to, kad ji yra didelė, bet dėl to, kad ji yra sava, – kalbėjo muziejaus direktorė.
Valstybės dienos proga sveikino ir savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.

– Uždėjote karaliaus titulo karūną, ne man uždėjot, Lietuvai. Su ja, nenuimta, lietuvis šimtmečiais tebūna, – tautiniais drabužiais pasidabinusi poeto Bernardo Brazdžiono eiles citavo I. Sirusienė.
– Šiandien taip pat minima Tautinio kostiumo diena. Raginčiau visus įsigyti, jei ne visą kostiumą, tai bent po kokį akcentą. Tai – mūsų istorija, paveldas, kuris taip pat mus vienija, – kalbėjo administracijos direktorė.

Apdovanoti geriausi rajono moksleiviai

Tądien Kelmės krašto muziejuje taip pat vyko mokinių konkursų „Metų abiturientas“ ir „Metų talentas“ nugalėtojų apdovanojimo ceremonija, per kurią pagerbti geriausi rajono moksleiviai.
„Metų talentui“ pristatyti trys nominantai – „Aukuro“ pagrindinės mokyklos 6 kl. mokinė Alginija Mickūnaitė, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokinys Leonardas Orlakas ir Kelmės meno mokyklos auklėtinis Domantas Saunorius. 2016 m. rajono talentu pripažintas Domantas Saunorius, skinantis pergales muzikiniuose konkursuose. Jo mokytoja Vaiva Bukantienė. D. Saunorius III tarptautiniame instrumentinės muzikos konkurse „Muzikinė mažųjų mozaika“ buvo apdovanotas laureato diplomu. Profesinės linkmės muzikinio ugdymo modulio jaunųjų atlikėjų ir kamerinių ansamblių konkurse laimėjo I laipsnio diplomą, o tarptautiniame jaunųjų talentų konkurse „Val Tidone“, Italijoje, berniukas pelnė antro laipsnio diplomą. Šiųmečiame konkurse Italijoje, kuriame dalyvavo žymiausi akordeonistai iš daugelio Europos šalių, kelmiškis buvo absoliutus pirmosios vietos nugalėtojas savo amžiaus kategorijoje. Paties D. Saunoriaus ceremonijoje nebuvo, mat tuo metu jis dalyvavo Dainų šventėje, tačiau garbingą apdovanojimą atsiėmė berniuko tėtis.
Už aktyvų dalyvavimą piešimo ir kūrybinių darbų konkursuose savivaldybės administracijos direktoriaus padėkos raštu apdovanotas Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos moksleivis L. Orlakas.
Dar vienas padėkos raštas už puikius mokymosi rezultatus ir aktyvų dalyvavimą įvairiuose konkursuose įteiktas „Aukuro“ pagrindinės mokyklos auklėtinei A. Mickūnaitei. Tądien ji taip pat dalyvavo sostinėje vykusioje Dainų šventėje.
Metų abituriento konkursas rengiamas nuo 1999 m., šiemet išrinktas jau septynioliktasis geriausias abiturientas, juo tapo Tytuvėnų gimnazijos moksleivis Karolis Levickas. I. Sirusienė įteikė jaunuoliui padėkos raštą ir piniginę premiją. Geriausiu 2016 m. rajono abiturientu išrinktas
K. Levickas aktyviai dalyvauja Maironiečių ir Šaulių organizacijų veikloje, šoka Tytuvėnų kultūros centro jaunimo šokių kolektyve, veda renginius mokykloje bei rajone, yra gimnazijos mokinių tarybos narys. Jo pažangumo vidurkis – 9,78. Jaunuolis puikiai išlaikė matematikos ir anglų kalbos valstybinius egzaminus, surinko daugiau nei 90 balų. Geriausias 2016 m. Kelmės rajono abiturientas taip pat yra įvairių olimpiadų prizininkas.

Pristatyta fotografijų paroda

Po geriausių rajono moksleivių apdovanojimų susirinkusiesiems pristatyta fotomenininko Zino Kazėno fotografijų paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1988–1991“.
Z. Kazėnas yra kilęs iš Linkuvos, Šiaulių apskr. Nuo 1972 m. priklauso Žurnalistų sąjungai, yra išleidęs 600 proginių atvirukų, įvairių plakatų, bendradarbiavo leidžiant knygas apie didžiuosius Lietuvos miestus. Z. Kazėno fotografijos ir tapybos parodos apkeliavo daug šalių. Sėkmingiausios parodos surengtos Vokietijoje, Prancūzijoje, Senegale, Japonijoje, Šveicarijoje, JAV ir kitur.
1989–1991 m. Z. Kazėnas buvo Sąjūdžio informacinės agentūros fotografu. Per trejus metus aplankyta daugiau nei 250 įvairių minėjimų ir sukaupta itin daug fotografijų, kurios ir eksponuojamos parodoje.
Renginyje dalyvavęs pats parodos autorius džiaugėsi galėdamas kelmiškiams pristatyti šią darbų parodą tokią ypatingą dieną.
– Paroda padiktuota pačių įvykių, o ne mano išmislo, – prisipažino autorius. Šią fotomenininko parodą išvydo jau 12 miestų, planuojama aplankyti dar tiek pat.

Visi kartu giedojo „Tautišką giesmę“

Valstybės dienos minėjimo proga susirinkusiems surengtas Tarptautinio Tytuvėnų vasaros festivalio koncertas. Rodyta muzikinė komedija „Senberniai“. Dalyvavo dainininkai Liudas Mikalauskas, Rytis Janilionis, Osvaldas Petraška ir Kauno tautinių instrumentų ansamblis „Ainiai“.
Po šventinių sveikinimų ir koncerto 21 val. būrys kelmiškių muziejaus salėje palaikė akciją „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir giedojo Lietuvos valstybės himną.

Autorės nuotraukos

Skaityti toliau …
Pro Memoria  Zenonas Petras Adomaitis 1945–2016

2016 m. liepos 7 d. mirė Lietuvos ir Kelmės rajono politikas, visuomenės veikėjas, 1992–1996 metų kadencijos Seimo narys Zenonas Petras Adomaitis. Zenonas Petras Adomaitis gimė 1945 m. balandžio 10 d. Stulgių kaime, Kelmės rajone, valstiečių šeimoje.
1958 m. baigė Gordų septynmetę mokyklą, 1963 m. – Tytuvėnų žemės ūkio technikumą, įgijo zootechniko specialybę. Dirbo Plungės rajono Jogaudų ir Raseinių rajono Sandravos kolūkių zootechniku. 1963 m. buvo pašauktas į sovietinę armiją. Grįžęs, nuo l967 m. iki 1973 m. dirbo Kelmės rajono „Naujo kelio“ kolūkio vyr. zootechniku, 1973 m. buvo išrinktas to paties kolūkio pirmininku. 1975 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademijos neakivaizdinio skyriaus Zootechnikos fakultetą.
1990–2001 m. buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, nuo 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Kelmės skyriaus narys. 1989–1991 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis. 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys, išrinktas Kelmėje.
Zenonas Petras Adomaitis, jo nuoširdus bendravimas ir Kelmės rajonui atlikti darbai ilgai išliks jį pažinojusių atmintyje.

Užs. Nr. S-0209

Skaityti toliau …

Padėti išspręsti nuo miestų nutolusiose vietovėse gyvenančio jaunimo problemas gali į kaimus ir miestelius periodiškai vykstantys jaunimo darbuotojai. Tokį būdą padėti regionų jaunimui siūlo Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD) atstovai. Savo siūlymus JRD grindžia ir tarptautine patirtimi.

Šių metų birželio 28–30 dienomis vyko mokymų seminaras „Mobilaus darbo su jaunimu paslaugų teikimas savivaldybėse II“. Mobilaus darbo su jaunimu principų mokėsi savivaldybių ir įstaigų specialistai iš visos Lietuvos. Mokymuose dalyvavo ir Kelmės rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Vaida Samušienė, projekto ,,Atrask save“ vietos JGI koordinatorė Inga Žimkienė.

Seminaro metu patirtimi dalijosi Telšių rajono savivaldybėje penkerius metus mobilaus darbo su jaunimu paslaugas teikianti Telšių jaunimo centro komanda. Telšių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Zenaida Pikiotienė teigia: „Esant ribotoms susisiekimo galimybėms, mažėja socialinių ir laisvalaikio paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse gyvenančiam jaunimui. Dėl šios priežasties regionuose nuolat didėja socialinė atskirtis. Mobilaus darbo su jaunimu metodas padeda pasiekti kaimuose ar mažuose miesteliuose gyvenantį jaunimą, kuris turi mažiau laisvalaikio praleidimo galimybių nei miestuose gyvenantys bendraamžiai. Naudojant šią priemonę galima lankyti atokiausias savivaldybės gyvenvietes ir užtikrinti socialinių paslaugų paskirstymo vientisumą.“

JRD direktoriaus Vydūno Trapinsko teigimu, „mobilūs jaunimo darbuotojai – tai sprendimas, padedantis optimizuoti lėšas, nes teikiant mobilias paslaugas nekiltų poreikis steigti naujų jaunimo centrų ar erdvių ir visu etatu įdarbinti jaunimo darbuotojų rajono gyvenvietėse ir didžiuosiuose kaimuose. Būtų naudojamos turimos bendruomenių, daugiafunkcių centrų ar kitos viešosios paskirties patalpos. Ekspertai, kalbėdami apie šio metodo efektyvumą, pažymi, kad laiku suteiktos pagalbos jauniems žmonėms ir prevencinės veiklos kaštai dažniausiai yra gerokai mažesni nei sprendžiant problemą tuomet, kai jaunuolis jau yra įklimpęs į narkotikų ar nusikalstamumo liūną“.

„Tyrimai rodo, kad jaunimo darbuotojui išgelbėjus bent vieną jauną žmogų nuo iškritimo iš mokyklos, visuomenė sutaupytų daugiau pinigų, nei buvo investuota į jaunimo darbuotoją, o mobilų darbą vykdant sistemingai ir teikiant pagalbą dideliam skaičiui jaunuolių, nauda taptų akivaizdi. Todėl investicijos į jaunimo darbuotojus per ilgesnį laiką neabejotinai atsiperka“, – sako Vestfoldo aukštosios mokyklos dėstytojas, darbo su jaunimu ekspertas ir seminaro apie mobilų darbą vedėjas norvegas Pal Isdahl Solberg.

P. I. Solberg teigimu, Norvegija ir Lietuva seniai bendradarbiauja darbo su jaunimu srityje. Jis pažymi, kad bendradarbiavimas yra naudingas abiem pusėms, kad Lietuva gali ne tik perimti gerąją mobilaus darbo su jaunimu patirtį iš Norvegijos, bet ir pati ateityje tapti pavyzdžiu kitoms Europos valstybėms.

Mobilaus darbo su jaunimu programa jau buvo išbandyta ir pasiteisino Skuode, Telšiuose, Rietave. Lietuvoje mobilus darbas su jaunimu yra vykdomas perimant gerąją patirtį iš Vokietijos, Norvegijos ir kitų ES šalių.

JRD tvirtinimu, vykdomas mobilus darbas su jaunimu skatintų jaunimo užimtumą regionuose. Pažymima, kad jaunimo darbuotojai dirbtų su socialinę atskirtį patiriančiais, iš švietimo sistemos iškritusiais, elgesio problemų turinčiais jaunais asmenimis ir jų grupėmis.

Mobilus darbas su jaunimu – tai kokybiška socialinė ir laisvalaikio užimtumo paslauga. Jaunimo darbuotojai orientuojasi ne į kiekybę, bet į užmegztų santykių su jaunu žmogumi kokybę. Artimi santykiai su jaunuoliais leidžia pasiekti kur kas aukštesnių rezultatų. Jaunimo darbuotojai padeda jaunuoliams atrasti savo stiprybes ir kurti asmeninės ateities vizijas, spręsti problemas ir iššūkius, kylančius artimoje aplinkoje. Stengiamasi ne vertina jaunuolius, o suprasti. Jaunimo darbuotojai tarpininkauja jaunuoliams institucijose, atstovauja jiems, skatina bendradarbiavimą tarp įvairių įstaigų ir organizacijų. Mobilus darbas su jaunimu gali būti finansuojamas naudojant savivaldybių lėšas, kita galimybė – projektinis finansavimas ar socialinių paslaugų įsigijimas iš bendruomenių.

Kelmės rajono komanda šiuose tarptautiniuose mokymuose kūrė mobilaus darbo su jaunimu strategiją Kelmės rajono savivaldybėje, artimiausiu metu planuoja ją pristatyti vietos valdžios ir bendruomenės atstovams.

Vietos JGI koordinatorės Ingos Žimkienės teigimu, Kelmės rajono savivaldybėje mobilaus darbo paslauga skatintų jaunimą likti kaimuose arba grįžti į kaimus ir juose sėkmingai gyventi, taip pat didintų kaimiškųjų vietovių jaunimo užimtumą, būtų puiki ateities investicija.

Pasak jaunimo reikalų koordinatorės, mobilaus darbo su jaunimu paslaugų poreikis matomas Šaukėnų, Kražių ir Užvenčio seniūnijose. Ši paslauga leistų nedidinti atskirties tarp miesto ir kaimo – kaime mažesnės jaunimo užimtumo galimybės. Jaunuoliams kaime reikia suteikti ne tik įsidarbinimo galimybių, bet ir kaip galima daugiau: rengti užsiėmimus, skatinti projektus, leisti atsiskleisti ir save išreikšti. Tam ir būtų skirti mobilūs jaunimo darbuotojai, kad sukurtų vietą, net jei tai būtų tik šildoma autobusų stotelė, ir sąlygas jaunuoliams pabūti su bendraamžiais. Svarbu jaunimui sukurti bazinius dalykus, o vėliau jie patys pradeda veiklą, planuoja ir organizuoja. Mobilus darbas su jaunimu – tai didelis iššūkis, kuriam reikalingi entuziastingi jaunimo darbuotojai, kuriems netrūktų žinių dirbti su jaunimu, o rajono valdžia palaikytų šias naujas idėjas. Teikiant mobilias paslaugas nereikės steigti naujų atvirų jaunimo centrų ar erdvių ir visu etatu įdarbinti jaunimo darbuotojų. Taip pat turime nepamiršti fakto, kad, norėdami steigti mobilaus darbo su jaunimu paslaugas savivaldybėse, šiuo atveju konkrečiai kalbama apie Kelmės miestą, turime stiprinti jau turimą Kelmės rajono savivaldybės jaunimo centrą, tik tada kurti mobilų darbą seniūnijose.

Kelmės rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė

Vaida Samušienė

Skaityti toliau …

Savanoriška veikla Lietuvoje įgauna vis ryškesnius atspalvius. Savanorystė – vienas iš būdų „pasimatuoti“ profesiją, realiai pamatyti, kokie darbai dirbami pasirinkus vieną ar kitą profesiją ar specialybę, realizuoti save, jausti, kad esi reikalingas, esi laukiamas, kad patiri iššūkių, kurie išstumia į nepatirtas, nepatogias situacijas, o tu iš jų sukiesi, taip mokydamasis.

Jei Jums 15–29 metai, niekur nedirbate, nesimokote, nesate registruotas Darbo biržoje, projektas „Atrask save“ siūlo savanoriauti bet kuriame Lietuvos mieste nepatiriant jokių finansinių rūpesčių! Kiekvienam dalyviui bus kompensuojamos maitinimo, kelionių, būsto nuomos, kanceliarinių ir specialiųjų prekių (priklausomai nuo pasirinktos veiklos) išlaidos, apmokamas privalomas sveikatos draudimas (PSD). Maksimali savanorystės trukmė yra 3,5 mėn., minimali – 1 mėn. Per savaitę savanoriškai veiklai turėtumėte skirti apie 20–25 val., per mėnesį – 80–100 val. Pusę dienos galite skirti darbo paieškai, kultūriniams renginiams, saviraiškai, akiračio plėtimui, susipažinimui, bendravimui su skirtingais žmonėmis.

Kodėl verta savanoriauti?

  • Aktyviai įsitrauksite į visuomeninį gyvenimą;

  • žinosite, kad galite padėti;

  • pasisemsite naujos patirties;

  • įgyvendinsite naujus iššūkius;

  • išmėginsite save naujoje, dar neišbandytoje srityje;

  • rasite naujų pažinčių, draugų;

  • įsitikinsite, kad savanoriškas darbas gali pakeisti gyvenimus;

  • tobulinsite asmeninių būdo savybes.

Savanoriauti projekto metu galima jau akredituotose įvairaus profilio organizacijose, įstaigose (tokių Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 300). Prieš pradedant savanorišką veiklą su Jumis bus sudaroma savanoriškos veiklos sutartis. Savanorius priimančios organizacijos Kelmės rajono savivaldybėje yra Tytuvėnų regioninio parko direkcija, anglų kalbos klubas ,,ABC“, vaikų ir jaunimo užimtumo dienos klubas „Parama“, Vijurkų vaikų globos namai. Visu savanorystės laikotarpiu savanorį lydi mentorius iš koordinuojančios organizacijos, kuris padeda derinti reikalus dėl savanoriavimo vietos ar išspręsti visas iškilusias problemas. Jis yra tas žmogus, su kuriuo galima bet kada susisiekti, konsultuotis savanorystės klausimais. Organizacijoje savanorį į veiklas įtraukia ir su organizacijos kultūra, kolektyvu supažindina kuratorius. Tai žmogus, organizacijoje atsakingas už savanorius. Projekto metu vyksta nuolatinis savanorio, mentoriaus ir kuratoriaus bendradarbiavimas. Mentorė, kuri kuruoja Kelmės rajono savanorius priimančias organizacijas, yra Irena Gvazdauskienė, Radvilų bendruomenės atstovė.

Susidomėjote? Nuo ko reikėtų pradėti? Susisiekite su Kelmės rajono vietos JGI koordinatore Inga Žimkiene el. paštu kelmesjgi@gmail.com arba telefonu 8 633 31392. Pasistengsiu atsakyti į Jums rūpimus klausimus.

Siekiant sėkmingai organizuoti savanorišką veiklą Kelmės rajone, birželio 14 d. Kelmės rajono savivaldybės jaunimo centre įvyko susitikimas su Kelmės rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatore Vaida Samušiene ir Radvilų bendruomenės atstove mentore Irena Gvazdauskiene. Susitikime aptartas savanorystės veiklos organizavimas vykdant projektą ,,Atrask save“, bendradarbiavimas, pasidalinta patirtimi, pasidžiaugta sėkminga N. Stankūnienės savanoryste Kelmės anglų kalbos klube ,,ABC“ (projekto dalyvė savanoriavo nuo 2016 m. kovo14 d. iki 2016 m. birželio 14 d.).

Pasak N. Stankūnienės, savanorystė suteikia gerą jausmą, kai esi reikalingas, drauge gali išmokti ir sužinoti naujų dalykų, susipažinti su naujais žmonėmis. Tai pati geriausia mokykla. ,,Savanorystės metu dalyvavau ir padėjau rengti Kelmės anglų kalbos klubui ,,ABC“ įvairius renginius, patobulinau bendravimo ir organizacinius gebėjimus, susipažinau su socialinio darbuotojo profesija. Patiko geranoriškas kolektyvas, jo geranoriškumas, kuris visada pasirengęs padėti iškilus klausimams. Bendraujant su vaikais ir jaunuoliais, patiko jų nuoširdumas ir mandagumas. Ši patirtis pravers renkantis profesiją, planuojant karjerą ateityje“, – teigia jau dalyvavimą projekte ,,Atrask save“ baigusi Neringa Stankūnienė.

Projektą „Atrask save“ įgyvendina Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projektas yra finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų. Kelmės rajono savivaldybės administracija yra partnerė įgyvendinant projektą „Atrask save“ Kelmės rajono savivaldybėje.

Projekto ,,Atrask save“ vietos JGI koordinatorė

Inga Žimkienė

Skaityti toliau …

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės dieną – pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę. Semkimės stiprybės iš Lietuvos praeities, branginkime Tėvynę, būkime vieningi ir kurkime savo šalies gerovę.

Nuoširdžiai sveikiname Valstybės dienos proga! Visiems Kelmės rajono gyventojams linkime džiaugsmingos ir prasmingos šventės! Tegu visame pasaulyje išdidžiai skamba mūsų Tautiška giesmė!

Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis

Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė

Skaityti toliau …

Savivaldybė skirs vienkartinę 286 Eur paramą kūdikio susilaukusioms šeimoms. Toks sprendimas priimtas praėjusią savaitę vykusiame rajono tarybos posėdyje. Už šį Vinco Metrikio siūlymą nubalsavo 13 tarybos narių, 7 susilaikė.

Vincas Metrikis, pristatydamas sprendimą „Dėl Vienkartinės vaiko gimimo išmokos Kelmės rajono savivaldybės gyventojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, tikino, kad toks siūlymas paremti atžalų susilaukiančias šeimas, nėra rinkimų triukas.
Tvarkiečio V. Metrikio manymu, senstantis rajonas ir mažas gimstamumas kelia problemų. 2015 m. mūsų krašte gimė 256 vaikai, iš jų Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje gyvena tik 186, o visi kiti – užsienyje. Kasmet rajono demografinė situacija prastėja, dar 2003 m. rajone buvo registruoti 375 gimusieji, tačiau pastaruoju metu naujagimių vis mažėja. Šį pusmetį gimė šiek tiek daugiau nei 100 mažylių.
Komitetuose svarstant šį klausimą abejota, ar toks sprendimas nepaskatins rizikos šeimų gimdyti daugiau vaikų. V. Metrikis įsitikinęs – ne. Esą ar skirti šeimai vienkartinę išmoką, ar ne, turės spręsti socialinės paramos komisija.
– Nebūtina išmokėti pinigus, kad šeimos juos pragertų ar išleistų maistui, socialinės darbuotojos galėtų už šią sumą nupirkti vaikui kraitelį. Vienkartinė išmoka sudarys 285 Eur, – pasakojo sprendimo rengėjas V. Metrikis. Tarybos narys įsitikinęs, kad ši parama, nors ir nėra didelė, pagelbėtų kūdikio susilaukusiai šeimai, nes išmokų, kurias dabar gauna vaikus auginančios šeimos, tikrai nepakanka.
Anot V. Metrikio, savivaldybė skiria nemažai lėšų įvairiems abejotiniems projektams, todėl sprendimas skirti papildomų pinigų tėvams, tikrai nesudarytų biudžetui didelių problemų.
Tarybos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni gyrė tokį siūlymą, kiti ragino neskubėti ir atidėti klausimą svarstyti vėlesniam laikui.
Mero Vaclovo Andrulio teigimu, šeimos, kurios gimdo tik dėl išmokų, neturėtų būti remiamos. Mero siūlymu, reikėtų sudaryti darbo grupę, kuri papildytų parengtą sprendimo tvarką.
– Nesinori grįžti prie pašalpų skyrimo tiems, kam jau atėmėme. Reikia papildyti tvarką, įdėti tam tikrus „saugiklius“, – teigė rajono vadovas. Šiai nuomonei nepritarė Petras Račkauskas. Esą jei bus griebiamasi „saugiklių“, tautos mažėjimo problema nebus sprendžiama.
– Žiūrėkime į ateitį, suvaržymais nieko nelaimėsime. Tegul auga ir tegul dauginasi, bus skiriama vienkartinė pašalpa, juk nebūtinai pinigais. Netrukdykime augti mažajai kartai, – V. Metrikio siūlymą palaikė P. Račkauskas.
– Pagalvokime apie demografinę situaciją. Manote, kad 286 Eur bus išmesti į balą? Ar socialinės rizikos šeimoje, ar kitoje šeimoje gimęs kūdikis nebus vertas tų pinigų? Man keista, kad į infrastruktūrinius projektus metame milijonus, o šeimai, kuri ruošiasi į pasaulį išleisti atžalą, nenorime skirti 286 Eur, – baigdamas pristatyti sprendimą kalbėjo V. Met-rikis.

Skaityti toliau …

Penktadienio vakarą Tytuvėnuose įvyko stiprus sprogimas. Nelaimės metu sužeisti 1992 m. ir 1993 m. gimę jaunuoliai.
Vaikinai vakarojo prie Brid-vaišio ežero, lauže rūkė žuvį. Nelaimė įvyko, kai sprogo laužavietėje paliktas galingas sprogmuo, kuris, kaip įtariama, galėjo būti karo laikų gamybos. Manoma, kad šį sprogmenį paliko prieš tai laužaviete naudojęsi asmenys. Nukentėjusieji apie sprogmenį nieko nežinojo. Tikslesnės aplinkybės aiškinamos, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Dėl įvairių kūno sužalojimų nukentėjusieji paguldyti į Kauno ligoninę.

„Kelmiškiams“ inf.

Telšių VPK nuotr.

Skaityti toliau …
Puslapis 1 of 126123Kitas ›Paskutinis »